I
Kai tu užmiegi pravira burna,
joje pasirodo langas, apaugęs voratinkliais,
į pasaulius, kuriuos mudu kažkada sutvėrėm,
tačiau užmiršom; aš nedrįstu pažiūrėti pro jį,
tik leidžiu iš ten besiveržiančiam skersvėjui
džiovint mano plaukus
II
Aš sukūriau sodą, kuriame yra tunelis,
paskendęs rūke ir šešėliuose;
ten, kur jis baigiasi - ežeras,
maitinamas kalnų upeliukų;
pasivaikščiokim po tą sodą -
mano kūnas sukurtas dviems