Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 11 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Vasara. Danguje žaidžia laisvės ištroškę paukščiai. Saulės spinduliai pasiklydę tarp aukštų saulėgražų žiedų, ieško boružių ir šiaip kokių vikšrų. Nuo saulės įkaitę betoniniai blokai buvo matomi iš tolo, o ant jų sedėjau aš. Palaidais plaukais, nuleidusi kojas žemyn. Kiekvieną kartą kai sudauždavau kojas vieną į kitą išgirsdavau kaip plyšta mano suknelė, bet rodosi man rūpėjo visai ne tai.
Geltonose mano rankose švietė veidas. Tiesiog toks idealus. Tobulas. Jau dvejus metus jame ieškau trūkumų ir neradau iki šiol.

- Ir kuom, kuom gi tu toks nuostabus? - su pašaipa paklausiau kažkieno (galbūt vasaros) .
- Tuo, kad jis turi gyvenimą, visai ne monotonišką ir nemelancholišką. Jis atsikėlęs kas rytą neniūniuoja liūdnų melodijų. Pramerkia akis ir jo veide gimsta šypsena, lyg... lyg (mosteli sparnais nerasdamas būdvardžio) . O eidamas miegoti niekuomet negalvoja ar rytoj dar žydės ši pieva. Tobulasis niekada nelaukia rudens, o jam atėjus nekrenta į balą, kad pajustų rudens dvasią . - prabilo paukštis.
- Tai, kaip jis sugeba gyventi? - stengdamasi nuslėpti ašaras išlemenau.
- Jis negyvena, jis tik egzistuoja. Ramiai ir tolygiai judėdamas į priekį. Visą laiką šypsodamasis.
- O aš, ar taip galiu? Ar tie Dievai ant Olimpo kalno reguliuojantys rytojus ar jie man leis? Noriu eiti šalia jo ir nepaleisti jo žvilgsnio, dar stipriau suspausti delną (nei paskutinį kartą) . Ar aš galiu? - beviltiškai postringavau.
- Nusiramink. Tie Dievai man sakė, kad tu ne mechanizmas. Ir bet kada nesustosi. Kad tu vaikštai atsimerkusi ir tyliai viską stebi. Kai kasnors pradeda ardyti tavo laimę, sudrausmini, o galbūt įžeidi. Bet, ar ne per aukštai save keli? Ne per daug prašai iš gyvenimo? - šį kartą atsakė pieva.
- Ne. Aš noriu tik kruopelės, kruopelės jo, daugiau nieko.
- O galbūt, taviškis "daugiau nieko" kažkam reiškia viską?
- Ne. Netikiu. Jis rūpi tik man.
- Tai paiimk ir išeik juk lengva nereikia daug pastangų, tiesiog... Net nebereikės jo. Beto jis nekalba su gamta, nes kiekvienas proto turintis žmogus žino, kad negyvi kūnai nekalba - tyčiojosi pieva.

Išgirdau griaudint. Turbūt tuoj lis. Tuo vilties lietumi, kuris užgesina, bet kokią nevilties ugnį. Tikiuosi, ir šį kartą manęs neapgaus. Jo smulkios ašarėlės riedėjo mano kūnu kai kurios pasiklydo, kitos rado kelią ištrūkti. Neapgavo. Nusiskyniau saulėgrąžą. Nuvytusi. Na visgi geriau nei ramunė.

- Myli?
- Nemyli?
- Myli.
- Nemyli.
- Myli?!
- Nemyli?!
- Myli!
- Nemyli!
2003-12-10 18:25
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 12 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2003-12-11 13:07
fryla
na va...ir dievai. is musu jau nulemtu rytoju atejo cia. ir kur gi ju nera? grazus kurinukas. toks liudnas ir skaudus. bet kartu svelnus ir lengvas. dekui
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą