Hey angele

I

Hey angele, aš parodysiu tau vietą, kur negalioja įstatymai,
kur dunkso niekam nežinomos kalvos,
jose ganosi naktinės plaštakės;
ten galima nusimest drabužius ir išsimaudyt
vienas kito šaltiniuose

II

Hey angele, kai pasauliui bus galas,
kai žemynus apsems vanduo, mes, vieninteliai
likę gyvi, plūduriuosim medinėj valtelėj
visiškoje tyloje; tada išgirsi savo širdį,
plakančią mano krūtinėje

III

Hey angele, aš pasisiūsiu vestuvinę suknelę
iš tavo blakstienų ir pastatysiu mums miestą
medaus mėnesiui iš lavos, kuri plūsta iš tavo burnos,
kai bučiuojamės

IV

Hey angele, mano palėpėje yra teleskopas,
pro kurį kartais stebėdavau vilkus ir tigrus,
ir pasakų veikėjus, ir žvaigždynus;
kol skersvėjis nukreipė teleskopą į tavo langą,
ir aš pamačiau tavo liepsnojantį čiužinį, ant kurio
panorau sudegti

V

Hey angele, prisimeni, mano sapnus užuolė vilkai,
sudaužė porcelianines mano lakštingalas,
kurių giesme prausdavau tavo akis
ir tave žadindavau; angele, tu apjuostei
mano sapnus siena
iš jų dantų