Trumpiausias kelias Namo -77

Generolė Dalytė pažvelgė į Komisarą Pasagėlę, į lapą, -perdavė jį kartu su vaizdo kameromis broliams Grimams . Generaliniai;- Darius, Žymantas, Gediminas ir Svirnelis perskaitę, peržiūrėjo vaizdo kameras, pasikonsultavo ir plačiai nusišypsuoję, gražino poperiaus lapą Generolėms; Dalytei, Rasytei ir Irutei. Jos įdėmiai pasiskaitė lapą, pasvarstė ir taip pat nusišypsojusios tarė:
-Komisare Pasagėlė, - na Tu, išdykeli, neblogai padirbėjai. Atsirakink ir sėskis į gretą, šalia savo tėvo, Kaubojaus Dipsio ir Kapitono Jūzapo.
Komisaras Pasagėlė nesitikėjo tokios atomozgos, ištraukė iš kišenės davanotą skilandį ir padėjo ant stalo prieš Generoles, išsitraukė daiktą, panašų į pistoletą ir atsikando rukytos dešros kąsnį. Taip pakvipo, kad ne tik Generolės nurijo kaž ką, bet ir visi sėdintys parlamentarai gurktelėjo: -Gurkt….
-Kas nori uždrausti Europoje rukytus, lietuviškus ungurius, karšius, dešras ir kumpius? - paklausė komisaras Pasagėlė Kapitono Jūzapo.
- Nusiramink, Komisare, - nusiramink. - Duok man atsikąsti. -Še, paimk, išgerk šlakelį stiprybės eleksyro, - ir Kapitonas Jūzpas padavė komisarui Pasgėlei išgerti stebuklingo gėrimo, „Patrovą-70“. Komisaras Pasgėlė išgėręs pajautė, kad grįžta nusiraminimas ir paklausė:
-Je… -Kur Šturmanas Geležėlė, Kapitone? -Kur Bocmanas Krauzeris ir Analitikas?
• - Taigis, Komisare, - bloga, Apie Bocmaną neklausk, o -Šturmans Geležėlė yra nugabents į požemius. Jis gul sužeists ir yr gaivinams. Daktara sakė, kad turėtų pavykti atgaivint. Turėkim kantrybės, Komisare. Prie jo budi ne tik profesionala- profesoriai, o ir benražygiai, Analitiks, Viščiukų Princesė ir Baltoji gulbė-Barbora, -neleis jam iškeliaut į Anapilį. Vilčių yra, o jei tu, komisare, nueitum pas jį, tikra jis turėt prisikelt. - Duok raktelį, atrakinsiu, atplaidosu tave nuo grandinių ir eik, -eik pas jį. Liūdna daros, kai pagalvoji, komisare. Nejaugi nebeišplauksim į jūrą?
• Komisaras Pasagėlė, atsirakino rankas, atsiprašė Generaliteto ir kartu su kapitonu Jūzapų nusileido į požemius.
• Profesoriai atydžiai stebėjo gulintį šturmaną;- po kelių akimirkų, - kai įėjo Komisaras Pasagėlė, netikėtai visi nustėro, pulsas ėmė dažnėti, Šturmanas Geležėlė pakėlė vieną koją, anrą koją ir nuleido. Pulsas, - dvidešimt trys per minutę.
• -Tai geras ženklas, -tarė daktaras Hausas. -Stebėkim.
• Po dešimties minučių, pilkas veidas ėmė atgauti givibingą spalvą. Šturmanas pritraukė rankas, pasisuko ant šono, pasikišo plaštakas po galvą ir pasigirdo miegančio žmogaus knarkimas. Alsavimas normalus, pulsas -55 per minutę. Šturmanas saldžiai mėgojo.
• -Tssss…-Reikalinga ramybė. Tegul pamiega valandėlę, o po to žadinsim. O kol miega, išplukdykim iš smegenų galaktikos gravitacinius procesus. Pašalinkim mikro-zondą, - tare Daktaras Hausas, ir paspaudė nuotolinio valdimo pulto mygtuką.
• -Ap-čchi, - nusičiaudėjo Šturmanas, - ir iš noses, kaip blusa, -išskrido mažytis, miežio grūdo dydžio zondas „Zinger-2“. Šturmanas toliau ramiai miegojo, o posedžių salėje, didelis ekranas braižė mirguliojančias juostas. Vaizdo ryšys buvo nutrūkęs. Po minutės, ekrane grojo Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, ir šoko balerinos „Ant marių kranto“….
• Praėjus pusvalandžiui, profesoriai pastebėjo, kad Šturmano vokai sujudėjo, o lūpos nusišypsojo, ir toliau knarkia. -Chrrr, chrrrr…
• -Man atrodo jis prabudo, bet galimai jis nori pagulieti ramiai, ir mus nori nuraminti, o gal paerzinti. Viščiuku princesė ir Barbora, Angelų balsais gėdojo: - Kelkis, kelkis, kareivėli, užteksTau miegot, Taves laukia ilgas kelias, vingiuoti takai….
• -. Pakvieskim estą, Sumo įmtynininką Unno Maadę-Oja Ojajai, su svarsčiais, - tarė trečias broils, -Šturmano Geležėlės rūbais persirengęs Analitikas. Nieko naujo, aš jį pažįstu, -taip buvo panašiai atsitikę 1966 metais, kai tarnavomę Šiaurės miestelyje, po vakaronės kareiviškoje arbatinėje, su Universiteto studentėmis, ilgai negalėjo prabusti. Tuo kart, kartu tarnaujantis būsimasis Pasulio Sumo čempionas Unno Maade-Oja Ojajai, padėjo tuo pačiu nestandartiniu budu.
• Teko iškviesti, svečią iš Estijos Unno Maadę -Oja Ojajai. Šis buvo pasikėlęs, bet gražiai paprašius, jautėsi labai pamalonintas, kad gali pasitarnauti bendram labui ir padėti, -kaip kadaise 1966metais, -prikeltį Šturmaną Geležėlę. Rankose mėtydamas dvipūdžius svarsčius, priėjo Unno Maadė -Oja Ojajai prie gulinčio Analitiko rūbais perrengto Šturmano Geležėlės ir mėto virš jo galvos. Žegnuoja, svarsčiais, virš Šturmano galvos ir- nieko… Pagaliau Šturmano blakstienos pajudėjo, akys vos vos atsimerkė ir… O siaube, Jis pamatė, -pamatė, pagal nosį krintančius ne medžių lapus, o krentančius ir kylančius dvipūdžius svarsčius. Jis instiktyviai, sužaibavo žaliomis katino Bazilijaus akimis, ir kaip užvestas plienine spyruokle žaislas, -kaip Kristijonas, prieš kelis šimtmečius aprašė, -atsispirdamas alkūnėmis ir kojomis, raitydamasis visu liemeniu, keliais, alkūnėmis, išniro iš po krentančių svarsčių, -kaip žalio vabalio ar jonvabalio lerva iš po …. ir nuropojo, betoniniu grindiniu, - apie penkis metrus, -vos nenuriedėjo žemyn laiptais dar giliau į požemius. Atsisėdo, dreba kaip Dominykas ant pečiaus. Pagaliau nustebintu balsu ištarė:
• -Kur aš? - Kas jūs? Pratrynė akis…-O, - Unno… -Iš kur tu dabar atsiradai?
• -Uno liovesi mėtęs svarsčius ir leido Šturmanui Geležėlei atsipeikėti. Visi lengviau atsiduso. Persirengusi Barbora Viščiukų princesės rūbais, pribėgo prie sėdinčio Šturmano Geležėlės, norėjo apkabinti ir pamyluoti, bet susilaikė; ji negalėjo viešai reikšti savo jausmų, tik tyliai ištarė:
• -Pagaliau baigėsi košmarai. Pagaliau, - Tu gyvas. -Tu gyvas mano Šturmane Geležėlė, -Aš visada tikėjau tavimi, tikėjau, kad sugrįši. -Aš visada tikėjau. -Stokis.
• Šturmanas Geležėlė, iš kart jos nepažino, o ir savęs nepažino, su Analitiko rūbais. Prieš jį stovėjo užsimaukšlinęs ant akių, trijų kulkų, peršauta Indiano Džonso skrybėlę, persirengęs plieno vielos megsta, šarvinė sermiegą. Po ja matėsi dryžuoti jureiviški marškinėliai. Pagaliau, pakrapštęs smilkinį, jis viską prisiminė. Prisiminė, kad taip su Analitiku buvo sutarta iki lemtingo Bocmono Krauzerio šūvio. Prisiminė, kad jis negali grįžti iš požemių į Parlamentinę salę. Laiko, apmastymams, buvo nedaug ir su draugais- bendražygiais, skubiai, kuriam laikui reikia atsisveikinti ir išsiskirti.
• Padėkojęs profesoriams, atsisveikino su draugais, paėmęs savo ištikimą, persirengusia Viščiukų princesės rūbais Barborą, paįmęs po parankę, nusileido giliau laiptais į požemius ir nuėjo ieškoti požeminio tunelio, -išėjimo, kurį 1991 metų Sausio 13 dienomis, su Parlamento ginėjais, buvo iškasę išėimą, pasitraukti į saugią vietą, už Parlamento ribų. Požemiais, kartu su benražygia Barborą, pasišviesdami žvakėmis, jie išėjo prie Neries. Netoliese, Nepriklausomybės aikštėje, prie laužų, girdėjosi Lietuvos partizanų ir svečių iš Vidurio Europos valstybių karžygių dainos ir šokiai. Niekas nepastebėjo kada ir kaip jie, dviese prisijungė prie visų, - kartu šoko ir dainavo.
• Žemėj Lietuvos, ąžuolai žaliuos, - Ąžuolai žaliuos, žemėj Lietuvos….. Oj, dirindi raida, -Oj dirindi raida, -Din, dirin dirin…skambėjo guculu, ukrainiečių, Zaporožės kazokų ir kitų Vidurio Europos tautų trankūs ritmai: -Bimbala-bimbala- bimbala-laika…