Meilės žūtis

Rašyti. Tu rašai. Tu nerašai. Tu negali rašyti. Tu. Esi. Žlugęs. Myli ir todėl ėsi aklavietėje. Suprantu. Suprantu, kodėl. Kitą kartą myždamas nori pastatyti savo pasididžiavimą, nori įsivaizduoti save vietoje to, kuris ją dulkino tada, kai ji tave paliko. Matai geltonąją srovelę ir įsivaizduoji svetimą erekciją, uždengiančią dalį tavo buvusios moters veido. Ištrykšta sėkla, pasirodo jos šypsena. Šypsena moters, kuri pažadėjo save tau. Ji tave myli, tu myli ją. Ir vis tiek, svetima sperma teka jos skruostu. Tai tavo kaltė. Tai visada bus tavo ir tik tavo vieno kaltė. Taip veikia realybė, puikiai tą supranti, net neturi teisės teigti priešingai. Na, kiek esi išdulkinęs mergų, kurios niekada tau nepriklausė? Kiek kartų pseudodraugams gyreisi eilinį kartą prisvilinęs akcijinę gumelę į likimo sužalotą žmogų, kurį nejučiomis įpratai vadinti „mėsa“? Dulkinti lengva, ypač tas, kurios dulkinasi vardan vienkartinės idėjos, tas, kurios pamiršta, jog rytoj išauš nauja diena ir niekas nebeatrodys taip pat, kaip prišniaukus pigaus kokso. Ir pačiam masturbacija duše vėliau nebeatrodys tokia patraukli, kai nevalingai atsiminsi savo paskutiniąją auką, kuri, būdama pusiau sąmoninga, griovė savo gyvenimą tavo orgazmo sąskaita. Tačiau ne tai baisiausia, toli gražu. Tai – fazė, liūnas, į kurį įsisuka didžioji dauguma tokių kaip tu. Baisiausia – meilė, o gal tiksliau jos išsigimusi substancija, gimstanti ant tyriausių, tačiau kažkodėl jau žuvusių jausmų palaikų būtent tuomet, kai viskas tik atrodo, bet greičiausiai ir yra prarasta. Be jokios sąžinės graužaties, be jokių dvejonių, be jokių beprasmių sentimentų.

Apie meilę rašyti sunku, ypač tuomet, kai tavo sąmonė, supratusi visa ko trapumą, nereiškia nieko prieš širdį, kuri savavališkai naikina paskutinius ateities, kurią galbūt dar galėtum turėti, likučius. Gaila, kad negali nemylėti. Gaila, kad mylėdamas negali nustoti rašyti. Gaila, kuomet tai yra viskas, ką turi. Gaila, kad viskas, ką turėjai, virto svetima sperma ant tavo moters veido. Gaila, kad tau tenka nuryti daugiau negu jai.

Kai augau, niekas manęs tam neparuošė.