O jeigu nors kartą
Saulutei nušvitus
Išgertume rasą
Dainuojančio ryto
Iš delnų bedalių,
Delnų vienas kito
Vilties lašais
Dailiai nusagstytų.
Ir tavo, ir mano
Nelaimės ir liūdnos
Akimirkos baimės,
Akimirkos gūdžios
Bet aš nebijau,
Šiąnakt aš neliūdnas:
Net jei tavo glėby
Išnyksiu kaip dūmas!