Dieviškoji Meilė

Dievas sukūrė žmogų pagal savo atvaizdą.
Kad išbandytų žmogaus žmoniškumą,
                      Dievas jam pasiuntė meilę.
Akmenimis ir akmenėliais išbarstė ją žmogaus
                      gyvenimo keliuose ir takeliuose.
Ir kur žmogus bepasuktų, visur  mato juos,
                      didesnius ar mažesnius, išbarstytus
                      žmogiškųjų kelionių kryptimis. 
Vienas, gyvenimo keliu einantis,  praeina pro šalį,
                      nestabtelėjęs ir  nepastebėjęs jį
                      kviečiančio akmenėlio.
Kitas – suklumpa, skaudžiai užsigauna ir
                      nuspiria jį.
– Viešpatie, sakei, kad Tu – tai Meilė.
  Kodėl žmonės nenori meilės?
  Jie nenori Tavęs?
– Jie bijo, kad
  Meilė juos atstums.
Ir tik žmogus kūrėjas įžvelgia pilkajame
                      akmenėlyje žemiškosios būties 
                      prasmę, pasilenkia prie jo ir
Sukuria stebuklą – Meilę.
Taip Meilė, Dievo valia, tampa žmogaus
                        žmoniškosios vertės matu
                        ir dieviškojo buvimo žmoguje
                        įprasminimu.