Mes sijojam
linguojam
dainuojam
gyvenimo sienas
išstumdom
kaip debesis
tyčia
išrikiuojam
žaislus
iškedenam
kur skauda
nusišypsom
sugrįžtam
kas sau
kitą dieną
(at) merkiam
iš naujo
kol pasipuošę
ir taikios
kaip kanojų pingvinai
atlinguoja
prancūziškų bučinių
karuselėmis
(trapios dar)
- laimingos
akimirkos -
pirštų galais
iššukuotomis
dienomis
kiekvieną vakarą
meldžiasi
tiems
kas supranta
ir taip garsiai
juokiasi
nes suranda
kuo pakeist
ultimatumus
padaryt
džiaugsmus
matomus
savo tikėjimu
kai be jokio
tiksėjimo
ir be žiūrėjimo
sau į riešą –
VISKAS LAIKU.