Žiema nesitraukia

Sniego latakai brūzgynuos lediniai
Ledo šalčiu dar stingdo krūtinę
Valstiečio troboj duona naminė
Už lango vien vėtros stūgauja nykiai.

Pavasario ilgis širdi nemari
Ir vieversio giesmę dainuoja!
Pro debesis šypsančios saulės pilni
Delnai į aukštybes kils - vilties kupini!

Jau rodos girdžiu aš tirpstantį ledą
Regiu ir bundančių pievų koliažą:
Jau taip Sutbėrėjo yra surėdyta:
Po šalčių žiemos bus pavasario rytas!