Pasijuokime

Žodis paikam seimūnui ir viežlyboms gaspadinėms
(pagal Kristijoną Donelaitį)

Seimūne, nenaudėli paiks, dėl ko darai gėdą viernai einantiems slūžbą? Dėl ko permier iškeli nosį? Ar jau užmiršai, kaip, piemeniu būdams, ožkas ir kiaules glūpas kolkoze vaikei ir su vyžom beigi klumpėms po smirdantį kiaulstaldį durnai krapinėjai? Ar pamiršai, kaip kolkozo vaizbūns supykęs tavo strėngalį drožė ir nei kokį būrą mušė per ausį? O gi dabar jau kaip ponatis koks, didiai pasipūtęs, skiauturę rodai! Begėdi, tu viežlybą bėdžių per drimelį laikai ir runkeliu šauki!
Tik atsimink, žioply, kaip tave nuogą tie patys,, runkeliai” į Seimą įprovijo mums viernai slūžyt. Dabar prakutęs, visokių skarbų dykai prisidaugsinęs, užuot viernai triūsęs, po užusienius dažniau maklinėji ir šiltuos kraštuos pasturgalį šildai. O ne viens toks pons (net gėda sakyti), visokių rinčvynių prisikošęs, girtas voliojas ir, sugrįžęs namopi, savo pačiutę vis pliekia, vaikius tankiai raudina… Paskiaus prisidūkęs, prisikeikęs kaip kiaulė koks pas kakalį šiltą vis krankia ar pagriovy kokiam durnai skėtriojas ir gėdą vierniems seimūnams padaro.
O jūs, moters lietuvnikės, jūs viežlybos gaspadinės! Spjaukit į tokius šlapjurgius ir, iškėlusios galvas, eikit į stubą, kiemą ar svietą rodos daryti, vis protingai darbų šlovnų nusitverti!
Ne viena tokia, dailiai pasirėdžius, pasistrainijus, į,, Kauno brandumą” traukia, dūšelę savo eilėmis, giesmėmis beigi gražioms teplionėmis, kaip moka, gaivina ir Sutvertojį, kaip reikia, pagarbin.
Jums garbė, prietelkos, kad vaikius užauginusios ir visokias rabatas viežlybai nudirbusios, dar įmanote viernai pasipurtint ir pramonėm savo,, Brandumą” garsint… Jums garbė!

Radvilena