Liūdesio lašeliai ant mano veido
Susiraukusio kaip bulvė
Vasaros šalnų pakąsta
Gličiuose beribiuose
Kaimo laukų dirvonuose
Per ištisą savaitę lipdytas pasaulėlis
Suiro per daug greitai
Nuplautas šaltos skaidrios bangos
Aplinkybių. Palaidojo
Po savimi visus sapnus.
Iš lėto sruvenančios sūrios srovelės
Išplaus spalvą iš mano akių
Berankiojant pasaulėlio grumstus,
Iš smėlio
Lipdant tikėjimus, meiles ir viltis.
Et.