Trumpiausias kelias Namo -76

Parlamento požemiuose Profesorius Ričiardas, daktaras Hausas, Senukas, -profesorius Augustinas ir persirengęs Šturmano Geležėlės rūbais Analitikas, stebėjo gulintį Geležėlę, -- toliau reanimavo. Stebėjo jo išbalūsį veidą, -atvirai pasakius, jie buvo labai nusiminę. Pulsas plakė trys, keturis kartus per minutę. Įmplantuotas į smegenis mikro -zondas “Zinger-2”, siuntė vaizdo bangas į didelį ekraną, Parlamento sąlėje. Generalitetas ir visi kadencijos parlamentarai stebėjo viską tėsiogiai, ir matė kas vyksta šiuo metų mieste. Buvo susirūpinę, matydami atslekančius juodus debesis,  bet jokių skubių sprendimų nepriėmė, galvojo, kad tai šiaip sau, -KINAS, o ir Naglis nieko svarbaus apie orus nepranešė. Bet, - tai buvo ne pasaka, tai buvo pati tikriausia TIESA. Tiesa, - tai nemelas.
Tankas „Viltis“, lydimas rokerų; Varpininko Gyčio ir Jokūbo Bari-bari, “čiaudantčių” motociklų, -neskubėdamas, -kad neužgautų gausiai susirinkusių Lietuvos partizanų, - pravažiavo per Žaliąjį tiltą, norjo sukti į dešinę, bet pamatė, kad už Operos teatro, prie Kudirkos paminklo, priešais  Viriausybės rūms, susirinkę Lietuvos paritizanai, ratu apsupo Lietuvos policijos būrį ir, -klausosi, kaip jų Angelai sargai, basi, gieda Vergų chorą iš Džiuzepės Verdžio operos. Pažvelgė komisaras Pasagėlė į savo batus ir pagalvojo, o gal ir jam nusiauti, - padai jau perlūžę, gal ir jam išduos naujus? Atsargiai privažiavo prie susirinkusių, iškišo galvą iš bokštelio, bet įsitikinęs, kad niekas batų nedalina, susimąstė;-“O, Dieve. - praėjo jau dvidešimt metų, o Angelo Gabrieliaus, Lituvos, Angelai sargai, basi ir alkani. Ką norėti, kad Lietuvos žmonės būtų saugūs. Ką tai galėtų reikšti? Atsakymas nukrito į rankas iš dangaus. Iš dangaus nukrito baltas lapelis su grifų-“Soveršenno sekrėtno“/“Visiškai slaptai“/ Js žvilgtelėjo į turinį, įsikišo lapelį į užantį, -reikia jį pristatyti Šturmanui Geležėlei ir Generalitetui, - kad išsiaiškintų;- Kas šiandieną valdo Lietuvą? - Kas valdo Lietuvą ir Pasaulį? Gal valdo  diletantai, - nusikalteliai, -o gal Lietuvos priešai? Gal Pasaulio Masonai? -Kas vyksta Lietuvoje, -kad tirpsta Tėvynį-Lietuva, - kaip degančios žvakės vaškas?
      Iškišęs galvą pro liuką, komisaras Pasagėlė žvalgosi, išlindo surakintom rankom  iki pusės, ir pamatė kaip iš minios; -O, -ateina Tėvužėlis, rankoj neša uzbonėlį, o Motulė iš paskos, neš pyragą, - užkandos, -Anukėliai paskui ją,  neš skilandį ir dešros, -Bobutėlė nuo Pakrojo neša rankoj telefoną….. ir paduoda telefoną Lietuvos šerifui, komisarui Pasagėlei: - Kausau, -atsilėpė komisaras, ir išgirdo: - Vaka, -Ar girdit? –Eikit greitai namo, grybų valgyti. -Ar girdi, - Pasgėlė? -Pakviesk Geležiuką ir tą, na tą, -kaip ten vadinat? - Analitiką. – Paskubiekit vaka, - Bulvikės atšals. –O ir gira atšils. - Greit pareikiat, -Vaka-Vanaga…
        . Komisaras Pasagėlė, klausėsi klausėsi, - nieko nesuprato, ir nieko neatsakė. “Kas čia dabar per skambutis?  Susimastė. –Šis skambutis ne šiaip sau, - pagalvojo ji, ir nelaukdamas,  pienelio  iš Tėvuko uzbuono atsigėrė, pyragu užsikando, o dešros rinkį pusiau perlaužė ir į kišenę susikišo.. Klausosi komisaras toliau telefoną, -girdi, kad nieko bebegirdi, - tik čirkešys…. Pagaliau išgirdo kapitono Jūzapo balsa;
      Komisare Pasagėlė, nekreip dėmesio į ankstesnes Bobu  kalbas, tai bandė tavę kaž kas ypatingu budu grąžinti į vaikystę, į 1953 metus. Mūsų žiniomis tai buvo Motinėlės arba Pūkės balsas. –Rytų, NKVd slaptos tarnybos užfiksavo net jūsų vaikystę, matai kokie jūs svarbus buvotę, tais tolimais metais, toli nuo Tėvynės, kad iki šiol prisimena...  Bet tai yra praeitis ir jau visai nesvarbu, -svarbu mes žinome, kad jos, - Motinėlė ir Pūkė nepražuvo ir randasi čia, kaž kur netoliese, kaž kuriam “Gėlių kvartale”.
        –Paskutinis, - Jei gali, - paskubėk, -turim  problemų, komisarę, -Baigiau. - Kapitonas Jūzaps….
      -Jau važiuojam, Kapitone Jūzapai…-Važiuojam…
Lėta eiga tankas „Viltis“ įrėdėjo iš priešingos Parlamento fasado pusės, į kiemą, prie rampos.
-Išsikraukim, - tare komisaras Pasagėlė.
  Slaptieji agentai 'Kurmiukai“ netruko iškrautį ir sunešti keistą krovinį į požemius, ten kur buvo kraunami visi, per dvidešimt, -visų kadencijų, metų, posedžių protokolai. Trumpiau pasakius, - archyvai. Surakintomis rankomis lydimas savo bendražygių, Komisaras pakilo į posedžių salę, aštriu žvilgsniu nužvegė visus. Šturmano Geležėlės ir Bocmano Krauzerio nesimatė. Piėjęs prie Generaliteto, ištraukė iš užančio poperiaus lapą, skaitmenins vaizdo kameromas, „Načnoj dozor“/“Naktinis patrulis“/ ir „ Sakalo akis“. Padavė Generolei Dalytei ir atrapartavo:
-Užduoties įvykdyti nepavyko. - Reikalauju įvykdyti išsamų tyrimą ir mane nubausti pagal visus įstatymus. Atleidimo neprašau. Lai tiesa kalba už save.
Lai vis, kas tik gali, tegul eina žirgus pašerti ir pagirdyti…
                -Šėriau žirgelį per savaitėle,
              Kai atėjo Subatėlė, savo bėrą  žirgelį,
                Pasiibalnoooojau…