Kaimiškas (parodija pagal K.Binkį)

Kol pavasaris dar aušo,
Binkis sliūkino pas Maušą,
O iš Maušos jis nudrožė
Į Užubalį pas Rožę.
Tamsi naktis, uodai kanda,
Žiūri Binkis kelio neberanda.
Kur eini tik minkšta vieta,
Kai parvirstu, daros kieta.
Kojos linksta, galva sukas,
Pempė klykia kaip pablūdus.
Per kiemelį šliaužia tykiai,
Prie svirnelio Binkis mykia.
„Ei, Rožyte, miela, brangi,
Žiūr, čia Binkis po palange,,, “ –
„Ei Kazeli, eik pro šalį,
Man bernelių lig davaliai. “
Atsistojo Binkis drąsiai
Ir išrėžė kalbą aštrią.
Apšaukė jisai mergelę,
Kad nelaido į svirnelį,
Bet prisiminė, nelaimei,
Metas šliaušt jam pas draugelį,
O paskui į kitą vietą,
Pas Daratą ar Elžbietą.
Taip mūs Binkis vandravojo,
Jug pavasaris - galvojo.