Lediniais pirštais perbėgu per kūną,
Gal ir nešalta, bet jie pristingę kliūna.
Kažkur geliu ir šalty kandant lieku,
Su lig speigu ar peršalusiu miegu.
Mintis stabdau ir paverčiu į ledą,
Man nesvarbu, jausmai šešėlį meta...
Gal net ne aš šalnas Tavy palieku,
Ir viskas nyks su pėdom balto sniego..?
2014. 01. 24 / #AušraAbraitytė