Širdžių kalba

Kodėl? Kodėl? Kodėl?
Argi buvo blogai?
Ar vertėjo?
Nuleidus galvą vykdyti?
Keliaklupsčiauti?
Būti stumdomam?
Apsimesti?
Bijoti?
Ko?
Atiduoti savo vardą...
Jiems...
Širdis nenorėjo...
Žinojo – atiduodi savo sielą...
Pasaulis toks nuostabus...
Vakaras begalinis...
O rasos lašas toks geidžiamas...
Pareik.
Parsivesk mane.
Prie židinio senasis fotelis dar
            ilgisi mūsų kūnų šilumos...
O sielos nenori skirtis...
Bučiniais išgydysiu tavo žaizdas...
Nuraminsiu širdį...
Atvėsinsiu karščiuojančias akis...
Prisiimsiu tavo kaltes...
Pareik...