Vienatvė

Pabundu. Jau aušra,
Žingsniai girdisi gatvėj.
O mane, kaip kas kart,
Pasitinka vienatvė...

Tiktai akys dangaus
Apkabina, palyti,
O aušros spindulys
Liūdną žvilgsnį nulydi.

Tapo speigas languos
Orchidėjas ir rožes
Ir jas paskiria man,
Tą šaltai baltą grožį.

Bet jį slėps rutina,
Įprasta, kasdieninė
Ir spengi tyluma,
Lyg upeliai, ištvinus.

Net sapnai be minties
Prie ko glaustis, sušilti.
Vis vienatvė... Tik ji,
Paskandinusi viltį...

Ji dienom ir naktim
Stipriai laiko už rankos.
Kur pabėgsi? Lemtis.
Tik širdis skaudžiai trankos...