Į žemę trenkėsi drugiai. –
Aplipo medžiai, krūmai, žolės.
Girgždėjo trupantys sparnai,
Mirties agoniją vaitoję.
Pusiaukelėj nurims pūga,
O lango atlapą šiaurinį
Tik speigo drebanti ranka
Paišys nevystančiom lelijom.
Kai atplasnos balti drugiai
Ieškot lelijose nektaro,
Jie tūps į žiedus atsargiai,
Stebėt jų šokį vėl bus gera...