šalia

Ir tai buvo tyriausia vieta Žemėje
Gal net ne Žemėj, o jos galvoje
Ten snigo gražiausiose gatvėse
Ir lydėjo visur muzika ją.


Žmonių buvo daug ir jie supos padangėj,
Kai lijo lietaus muzika jai,
O padangės žmonės prasmės bijojo it laimės
Ir leisdavo mirkti jai vienai lietuje.


Ir kai pradėdavo lyti, kvapu apsigobdavo ji,
Oras pakvipdavo šafranu ir auksiniù medumi.
Kartu su Žeme ji kvėpavo ir jai dalino mintis
Kol muzika alsavo - natom kvapai atgydavo aplink.


Ir ta skaisčiausia vieta Žemėje (o gal jos galvoje),
Žydėjo kvapais tik iš padangės jiems bestebint ją.
Ir naują natą muzikos ar kvapo vis atskleisdama,
Suprato ji, jog aukštybių nereikia,
Kad pajustum tai, kas tyriausia  -  šalia.