Kraujuojančiomis galvomis daužomės
į neaptvertą raudų sieną
kone patrūksiančią nuo
ir krenta suskaičiuojamas mašinų
sniego kiekis
kuris ryte nuvalomas tuo pačiu
valymo visureigiu
visur regiu visur regiu
kaip tykšta mintys ant asfalto
ir jos užklojamos balta paklote
tai, sako
atverstos širdys naujų knygų
o man vis atrodo,
visur regiu daug raudonos
toksai laikas
į saujas krapteli nelygiai,
sako