Faustui

Skausmo kirmėlės sulenda į raudonus kilimus po mano pėdomis.
Skausmo vikšrai prasimuša iš akinančių paveikslų drobių -
Reginių, kuriuos dar gebu įžiūrėti.

Gėlos kirminai užgula žalias medžių lajas -
Lyg liulantis kaitroje žydėjimas.

Alpulio čiuptuvai
Perskrodžia mano delnų kraują kiaurai lyg stigmos,

Kai vizijoje uždedu juos ant tavo pirštų,
Kadaise mano laikytų auksiniais -
Ir šie pavirsta klyksmo šliužais

Iš tavo balso išrieda būsimų raudų lėliukės
Išsineria ir puola
Mėlynai fosforiniais sparnais mano užmūrytas lūpas -

Ir tu lauki naujos skausmo kartos,
Kilmės po kilmės -

Bausmės lervų išėstos
Trumpo stebuklo
Relikvijos

2014 01 18 07: 40