Nuoskauda

Skęsta taurėje buvus gėla.
Jokių žodžių daugiau nebelaukiu.
Daug mieliau šįkart žvakių tyla, -
Ji šešėliais po kambarį plauko...

O skaudėjo, skaudėjo labai,
Bet tikėjau, kad meilė išgydo.
Tik nuo šiol liksim mes svetimais...
Ir tuo viskas tvirtai pasakyta!

Ateity niekada niekada
Netikėsiu pavasarių burtais.
Per ilgai užsibuvo skriauda,
Ir ramybė - lyg didelis turtas.

Gal vienatvei sukurtas esu,
Jeigu meilė skausmu apdalina,
Jeigu akys rauda debesų
Laiko nuoskaudas taurėj skandina?..