Nerado manęs senelis su šuniu

O aš sapnavau kad mirštu
ant kalno ar kalvos gulėdama kniūpsčia. Žemyn pažvelgt nesugebėjau, tai dėl ligos ar negalios.
Ir akmenys man šoną bedė, tačiau man neskaudėjo o buvo tik ramu. Net vėjo negirdėjau - nei aido nei šauksmų.
O manęs po klonius ieškojo mano šuo su seneliu.
Jaučiau, kad nepavyks pasikelti, ir juos pakviesti atsiveikint.
aš vėjo negirdėjau, tačiau jis buvo - nupūtė vienu gūsiu žemyn.
Bet nekritau - matyt nelemta buvo - o pakibau. Ir tol kabėjau kol prabudau.