Barbės paltas

Uti-ti, kieme jau šalta!
Lėlei Barbei reikia palto,
Reikia žieminės kepurės,
Dar ir pirštinių neturi.

Ir nusprendė Sabinutė:
Barbei paltą reikia siūti!
Ji komodoj pasikraustė-
Rado kažką švelnų, rausvą.

Kol mama virtuvėj sukos,
Kol netrukdė ir broliukas,
Ji vikriai į darbą kibo
Ir iki pietų ankstyvų

Karpė, derino, matavo, -
Barbė žiemai paltą gavo!
Tik kažko keistai atrodo,
Barbė džiaugsmo neparodo.

Kišenėlės susipykę,
Viena kitai nepatikę
Ir rankovės kažkur žiūri...
Jau visai gėdos neturi!

Neša mamai pasiguosti.
Ši - bučiuoja dukrai skruostą:
Ak, tu mano darbštuolėle,
Sukarpei man šalikėlį...