tokie nemieli nepastebimi

boružė grėsmingai
deginamo raudonumo
atsargiai matuoja lapo vingį

pavojus man vapsvos akyse
bet užpulti tingi

sliekas drėgnas
atkakliai skverbiasi
oda jausdamas visą pasaulį

kaip lazda turi du galus
taip jis gali keliaut į abi puses
vienu ir tuo pat metu
po saule

uodo skardinis zvimbesys
veda mane beprotybės link

nekenčiu geliančių vabzdžių
nesižaviu taškuotu raudonumu
vapsvos dryžiukais(?)
ir slieko odos besirangančios
žemėje susivėlusio voro