Išsisklaidė tirštas rūkas.
Ajerai upely supas.
Geltonom laukų alėjom
Pienės pūką neša vėjas.
Pakylėjo jį virš sodo.
Žaidė tol, kol nusibodo.
Paskraidinęs virš upelio,
Atsisakė jis pūkelio...
Ajerai sugavo pūką
Ir ramino jį, ir supo,
Žalią patalą paklojo,
Vėjui - lapais pagrūmojo!
Pūkas vėju patikėjo,
Kai sūpuoti pažadėjo.
Jam viliot vieni juokai,
Tušti liko pažadai.
Jis pamiršo pienės pūką
Ir kitais keliais nurūko.
Laksto, naršo virš laukų,
Ieško sau naujų aukų...