Rašyk
Eilės (78093)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 13 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Epizodas 1
Vaizdas visiškai nespalvotas, kaip juodai baltose fotografijose.

Kelias į barą-malūną „Aitvaras“ betonuotas didžiulėmis plokštėmis. Šioks toks užvažiavimas lyg neįgaliesiems, milžiniškos durys. Kažkada tai buvo vandens malūnas, dabar tapęs mini baru su keliomis skirtingomis salėmis. Aplink medžiai su lapais, krūmynai. Atrodo lyg teritorija aplink būtų neprižiūrėta, nors čia dažnai renkasi žmonės. Betonuoto kelio linijos kertasi, viskas balta. Akmenukas! „Aitvaras“ medinis, durys dydžio, kaip dviejų aukštų namas. Kodėl nėra balkono?

Aš ir Ramūnas įžengiame į „Aitvarą“. Vienas, du, trys. Vidury kambario stovi didžiulė lova mediniais kraštais. Visur svaidosi daiktai, kėdės, krėslai, plokštelės, pagalvės, užklotai. Aš užkritusi guliu tarp lovos ir sienos. Negaliu pajudėti. Kiek čia daug visokiausių daiktų. Ramūnas pamatęs, kad nebejudu, nusišypso, apsisuka ir nueina apsitarti su čia pat stovinčiu kambaryje draugu. Jie nori mane parduoti, o aš guliu tarsi suparalyžiuota ir negaliu pajudėti. O, lubos!

Epizodas 2
Vaizdas spalvotas, spalvos itin ryškios kaip tie žymekliai.

Stoviu už tų didelių medinių durų „Aitvare“. Jis trykšta ruda ir raudona spalvom. Įeinu į mažą pailgą kambarėlį aukštomis lubomis. Vidury kambario stovi smėlio spalvos stalas, užtiestas balta staltiese. Vidury didžiulė gėlių puokštė. Tokios didelės, purios, pilnos ir turtingos. Tikros gražuolės gėlės. Stalas ovalo spalvos, su kampuotais galais, aplink stalą paprastos kėdės. Praeinu kambarį smėlio spalvos kilimu.
Atsirandu bariuke. Vietoj baro stalo pastatytas mažas pufikas kampe. Jauki vieta. Nepažįstamos merginos paklausiu, kur galiu užsisakyti gėrimą. Ji netarusi nė žodžio, pažiūri pakraupusiomis akimis ir parodo į kampą. Priėjusi laukiu barmeno, tuo tarpu prisimenu, kad reikėjo parašyti Ramūnui. Išsitraukiu savo telefoną, užfiksuoju laiką 5: 53. Ką aš čia veikiu?

Barmenui atėjus užsisakau kokteilį. Mano rankoje atsiranda didžiulė stiklinė, o į ją pilami visokie gėrimai. Trykšta spalvų kokteilis: ryškiai oranžinė, geltona, žaliai salotinis laimas. Spalvos skraido atskirai mano taurėje tarp ledukų. Kažkur šmėsteli „Martini“ užrašas, atsirada Inga su Martini taure, kurioje žalia žalia alyvuogė. Jie susišypso su barmenu... Pastarasis paima gėrimus, kurie pasitaiko po ranka ir pila viską ant žemės. Spalvų kokteilis tarsi sulėtintam filme atsimuša į žemę, matau kaip skysčio lašai drabstosi po visą erdvę. Geltona, ryškiai žalia, oranžinė... Nusisuku nuo pseudobaro.

Tik atsiribojusi nuo baro apsidairau po kambarį. Itin maža erdvė, vidury stovi mini kavos staliukas, aplink sudėlioti foteliai. Čia įsitaisiusios penkios merginos, labai gerai man pažįstamos. Viename kampe stovi mini foteliukas, atskirai nuo visų kitų, pastatytas priekiu į sieną. Žinojau, kad ta vieta mano. Vos atsisukau nuo pseudobaro, mane iš karto pažino Eimantė ir tarė Ingai:

- Tikiuosi, kad nebenorėsi pereiti į kitą barą, nes čia atėjo ji...
Aš joms tik kažką numykiau, kad einu į savo foteliuką ir joms netrukdysiu. Tuo tarpu pamatau Aistės veidą. Jis visas buvo išsiuvinėtas ryškiai mėlynais šilkiniais siūlais. Siūlelis prie siūlelio ir visas visas veidas dengtas mėlyna spalva. Nosis priminė voveraitės snukutį.

Epizodas 3
Vaizdas nors ir spalvotas, tačiau spalvos niūros

Einu su Ramūnu kažkur netoliese plytelėmis grįstu taku pėstiesiems. Tikriausiai ruduo. Šlapia, visur tešlynai, medžiai numetę lapus. Kažkur tarp daugiabučių pravažiuoja troleibusas.

Staiga mūsų žvilgsnius patraukia lekiantis vyras su didžiuliu juodu šunimi. Skalikas tempte tempia jį link troleibuso. Pastarajam nuvažiavus, šuo sustoja, apsidairo. Mes toliau stebim, kas vyksta. Šįkart vyras tempiamas prie dviejų vaikinų ėjusių pro šalį ir pradeda rėkti ant šuns, kad šis pultų juos, tačiau vaikinai pabėga. Juoda striukė šmėsteli link mūsų. Skalikas pamatęs mane puola ir įsitveria į mano kelnes, tačiau dar odos nekliudė. Aš persigandusi abiem rankomis stumiu šunį nuo savęs, jaučiu jo šonkaulius per plonytę odą. Skalikas paleidžia mano rūbą ir puolą kaklą, kairėje pusėje perkanda gerklę...

Epizodas 4
Šviesu

Atsibundu nuo patirto šoko rankomis susiėmusi už gerklės, staigiai pakeliu akis į laikrodį, kuris rodo 6: 53...
2014-01-14 15:17
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2014-01-24 15:26
Kotminė Lapė pet Kitkits
Nesupratau sapno prasmės...ar jis tiesiog taip sau užrašytas? Jei tai kūrinys, nors man panašiau tik į sapno užrašymą,...bet jei rašo vyras, o pasakotojo personažas moteris...tai reiktų tikėtis, kad kūrinys...nelabai vykęs tada, nes neįmanoma pagauti sapno prasmės, nebent tai tik pirma kūrinio dalis...?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą