Miške eglutės vėliai apsiklojo
Baltaisiais snaigių patalais,
Išdidžios pušys joms nenusileidžia –
Taip pat pasipuošė baltais žiedais.
Gaivumas oro verčia galvą svaigti,
Iš kur tiek grožio? Lyg stebuklas koks!
Sustingęs baltas miškas tyliai snaudžia,
Gal girdi žiemos pasaką savuos sapnuos?
Jam šilta – sniego patalai puručiai,
Lengvai nukloję spygliukus dygius,
Žiemos švelnumas mišką padabino,
Savom glamonėm deivė tyliai užliūliuos.
Pabūk, žiemuže, neskubėk išeiti,
Pasaugok savo patalus purius,
Leisk pasidžiaugti tavo baltu šypsniu,
Pašokt su snaigėm pūgų sūkuriuos.