Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 9 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Vertė ir kaina
Vartojimo kultūra, kurioje šiuo metu gyvename, nori ar ne į dėmesio centrą pastato „vertės“ reiškinio problemą. Kasdienėje kalboje dažnai vartojamas žodis vertė. Ką norima pasakyti, kai vartojamas šis žodis? Ar visi žmonės nori perteikti tą pačią reikšmę šiuo žodžiu? K. Marksas teigia, kad vertė yra tikrovės reiškinio naudingumas ir, kad vertę reikia skirti nuo mainų vertės arba kainos. Tuomet iškyla kiti klausimai: O kas yra naudingumas? Kaip tas naudingumas reiškiasi? Tikėtina, kad tikrovės reiškinių naudingumas reiškiasi šių reiškinių savybių teigiamu poveikiu mūsų poreikių patenkinimui arba jų keliamos įtampos sumažinimui. Remiantis tuo kas pasakyta galima teigti, kad reiškinio vertę mums sudaro jo sasvybių gebėjimas tenkinti mūsų poreikius. Poreikiai gali būti psichologinės arba fiziologinės prigimties, o reiškinys dažniausiai turi daugiau nei vieną savybę ir pasižymi polifunkcionalumu, todėl ir naudingumas arba vertė reiškiasi tam tikru kompleksišku reiškinio savybių ir poreikių deriniu. Kiti svarbūs klausimai: Kaip nustatyti reiškinio vertę? aR Galima išreikšti reiškinio vertę matematinėmis arba verbalinėmis formomis? Siekiant nustatyti reiškinio vertę derėtų atlikti esamų poreikių analizę, išreikšti jų intensyvumą žodžiais arba skaičiais. Be to reikėtų atlikti esamų reiškinių savybių analizę, išreikšti žodžiais arba skaičiais savybių intensyvumą ir kokybiškumą. Išreiškus poreikius ir reiškinių savybes verbalinėmis arba skaitinėmis formomis reikia nustatyti tarp šių išraiškų santykius. Keista, tačiau tokiu pat šaltu racionaliu būdu galima apskaičiuoti ir žmogaus, t. y. draugo, sutuoktinio, giminaičio, tėvo ir t. t., vertę. Reikėtų žinoti, kad reiškinio savybė gali veikti mūsų poreikį ne tik teigiamai, jį sumažindama, tačiau ir neigiamai, skatindama jo didėjimą, todėl siekiant apskaičiuoti objekto vertę reikia įvertinti ir neigiamas jo savybes. Būtina atskirti vertės sąvoką nuo keičiamosios vertės sąvokos. Keičiamoji vertė, pasak K. Markso, yra visai kitoks reiškinys.  Jos nustatyme dalyvauja daug įvairių šalutinių faktorių, tokių kaip įdėtų pastangų, laiko, kitų resursų kiekio ir jų kainos visuma, panašių objektų pasiūlos paklausos santykis . Visi šie faktoriai daro įtaką sprendimo priėmimui, tačiau keičiamąją  vertę galiausiai nustato asmuo, atsakydamas į klausimą: Kiek aš galiu atiduoti mainais į man reikalingą objektą. Keičiamosios vertės nustatymo galia nėra pastovi vieno iš mainų dalyvių prerogatyva arba privilegija, ji keičiasi pereidama iš vieno kontinumo poliaus į kitą, o skirtingi poliai yra mainuose dalyvaujantys asmenys. Tokį galios kitimą pirmiausiai apsprendžia kitų potencialių mainų dalyvių ir panašių keičiamų objektų egzistavimas, panašių objektų keičiamųjų verčių egzistavimas, mainų dalyvių poreikių keičiamiems objektams santykis. Aišku, kad didėjant tokį pat mainų objektą siūlančių asmenų skaičiui arba mažėjant kitą mainų objektą siūlančių asmenų skaičiui ir atvirkščiai, žaibiškai keičia keičiamosios vertės nustatymo galią tarp mainuose dalyvaujančių asmenų.  Nesvarbu kas atiduodama (laikas, energija, daiktai, pinigai..), svarbus yra pats santykis tarp atiduodamo ir gaunamo. Instinktyviai siekdami taupyti savo resursus mes siekiame, kad apsikeitimo santykis būtų kiek galima mums naudingesnis.
2014-01-14 14:01
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 3 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2014-02-02 17:54
Gydytojasx123
Nieko nesupratau.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2014-01-14 16:25
twentyFour
Ir ką gi šia ese norima pasakyti...
perku, parduodu, keičiu, mainau  /tėvą, motiną/?
plokščia
be dvasinio elemento
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą