Idealas

Tu sakai: ''Svajonių idealų aš pilna,
Manoj širdy - nepalaužiama valia,
Nuodėmių pagundų aš nebeturėsiu,
Ir tave prisiekiu visados mylėsiu''.

Tikėti tavo žodžiais aš norėčiau,
Tačiau saves apgauti negalėčiau,
Skaudi realybė - tu tik paprastas žmogus,
Ką sako šiandien, kaži ar rytoj bebus.

Nors žvelgiam mes į ateitį lūkesčių pilnu žvilgsniu,
Bet, iš tikro, jais nei tu nei aš tikiu,
Galvojau, kad tu - tai Dieviskasis mano idealas,
Pasirodo, tu tik dvejonės, vienuma ir skaudus pasaulio melas.

Ir širdis man plyšta, bet viltis ir tikėt man jau gana,
Yra pasaulyje nusistovėjusi tvarka.
Kai tuštuma yra, ji užsipildo - tai ne mitas,
Kur vienas dingsta, jo vieton atsiranda kitas.