Ave

1.

VYTAUTAS. Karu kary tu išbandai save. Tau dovanoju
                    Laisvę. Imki. Eik iš čia...
                    Kardu aš sustingdinau jau ne vienam akis.
                    Protu aš įžvelgiu žymėjau draugą.
                    Kratyki nuo savęs šias dulkes.
                    Leidžiu jums sutvarkyt patiems.
                    Ehei, anksčiau šiuos smaigalius mūs bočių
                    Vėliavoj dvasia lydėjo ir manus pulkus,
                    Kai dar Jogaila lėmė lemtį man.
                    Dabar išeikit, sutvarkykit Jums žemes įduotas.
VĖLIAVNEŠYS. O aš?
VYTAUTAS. Stovėk ir tieskis.
VĖLIAVNEŠYS. Kada įeis didysis JIS!
VYTAUTAS. Sustok. Sustink
                    Išeikit Tie, kas jau negali čia rymot!
SVARBIAUSIAS. Ne tas, šie, taip. Ar galit taip, kad jumyse sustingtų kraujas, kuris įlietų Čia; visiems
                            energijos, įgalinčios užlieti svarbumui visiems, ne tik gražius, tik jums patiems šiais žodžiais.
VYTAUTAS. Bet!
SVARBIAUSIAS. Tu vis dar abejoji?! Kuo?! Kad rytdiena kitiems  pradės likimą. Tai gražu. Juk po tavęs, ir jis
                            galės sakyti mums gražius žodžius.
VĖLIAVNEŠYS. Ar nereikėtų jų iškelt?
SVARBIAUSIAS. Kam? Kad?.. vėl iš naujo griūtų sienos? Ar vėliavą, kurią laikei, nebus išniekinta tijūnų,
                            kuriems svarbu tik pilvo pareiga. Pakelk aukščiau, įkopk į bokštą, aukurą, uždek ir balta vėjo
                            nešama vaga į dangų tiesumu įeik. Nereiks jau abejot, nes tavo rinkta, niekieno daugiau
                            negalima bus įžėist. Pradėkim vėl iš naujo .
                                                                              2.

SVARBIAUSIAS. Gryname lauke kviečiai jau dera bokštai raudumu spindi, saule kaitina ir vandeny matyt
                            lelijos.
VYTAUTAS. Baltos!..
VĖLIAVNEŠYS. Geltonos
SVARBIAUSIAS. Abiejos žalsvu lapu apjuosdamos vandens platybėje.. Plaukti, irklais riekėmis išneškim
                            vandenį. Pradėkim.
VYTAUTAS. Pulkais išvyksta.
VĖLIAVNEŠYS. Bočių smaigaliuos pakelsim dvasią. Aš einu į priekį.
SVARBIAUSIAS. Svarbiausia Čia, kad vėl įeitų ši gausi minia. Aš josios veidą vėl matau;Gausu piktų, žvalių,
                            neapgalvotų žingsnių. O kiek spalvų, maišytų priespausdos, kančių. Ne tos tai mintys, ne tie
                            keliai. Pilni pagiežos jie, velniai. Matau Aną, pilvotą, proto maža turi jis. Bet koks žvalus,
                            kada karys, kada kardu mitruoja. Negalės jis žengti ilgai; suklups, pakirstas Pačiojo likimo;
                            šiukšlyne gimęs, nuo šiukšlyno…Taip. Nebeisime ilgiau…Eiva, toliau., ponia ši, kokia madingi,
                            arselebrai auskarai žavingi.
                              Ne, ji ne ponia, o pilkiu apsigobusi kvaila žmona. Štai, šio išpuikusio ponaičio,
                            Karietom paauksuotom nešasi per lauką.
                            Štai štai jau metą raštą sveikina kalba rašyta.
                            Jau ten pilna arimuose jurginų!
                            Deja, tik netikrų; jie nekvepia, kvailoki,
                            Už jų kvaila pigi mintis, juk Jos nereikia puoselėt
                            Nebekvepia Ir jie, lyg mumijos sustingę,
                            Apkaršę jie save Tais netikrais daiktais:
                            Va, va, vaikelis per balas lekioja bateliais…
                            Neprastais, žaviais žalsvais, pilkais, déjà, - iš popieriaus neštais.
                            Vargeli mano, tempia ponas savo naštą; kasdien…
                                                                        3.

SVARBIAUSIAS. Kasdien iš ten į čia, kad akyse až akaniu savęs nebematyti.
                            Leiskim Jiers patiem pasieki savo Kalną;
                            Ar kris, ar akmeniu, ar pilkumu pražys?
                            Matysim.
                            Renkasi gerai suvaldoma kelių patronų juosiama minia.
                            Minėkim juos gerai, nes jie kilmingi;
                            Dažnai susirenka, išsprendžia, sukramsnoja;
                            Likučiais, Jiems nereikalingais, išdalina mums.
                            Apsaugok, tik Mane, Aš iš šalies, Čia pat Stebėsiu.
                            Įžvelgsiu. Apsakysiu. Aprašysiu, gal spalvom ant…
                            Drobės išsakysiu jų ūsus, kampuotą Vidą.
                            Galva, ach, deja, taip pat,
                            Bandysiu akiniais nuspalvinti jų varlišką kvaksiuką,
                            Lyg baloj prieš tai, kad Gandro nebėra,
                            Jų giesmeles dainuot išmokysiu Ir jus.
                            Ojoj, kiek daug aplink. Kur dėtis. Čia ar Ten.
                            Procesija kvaila žingsniuoja, atleiskit laidoja kažką;
                            Gerai, kad ne Mane. Eiva iš Čia, į Ten. Pirmyn į Šviesą.       
PAGYRŪNAS. Sveiki atvykę, karabelnikai, į puotą.
                          Jums čia viskas, jums graži vieta.
                          Ištieskit silks, obuolių paberkit.
                          Ei, o jūs, išplėskit sparčiau.
                          Oho, paršiukas nuostabus ir kiek kaštuoja.
                        Neparsiduodi, eikš tuojau, tau ne vieta,
                        Kur vyksta kovos, kunkuliuoja, 
                                                                      4.

PAGYRŪNAS. Kur tiek gražių ir nuostabių akių.
                        Jos nemeluoja?
                        Ne, juk tu garbingas pardavėjas ar šlavėjas?
                        Ak, juk tai ir nesvarbu.
                        Kokia grožybė, Ehei ratukų velkasi į Čia.
                        O ponai, su maišais dryžuotais,
                        Jums didi manoji pagarba.
                        Padėt, nereik. Kaip norit, man už tai keliolika skatikų
                        Daug! Mažai, visai mažai
                        Man reikia tiek, kad jums išrėkčiau savo žodį.
                        Lenkiu jums galvą kepure varpeliais.
                        Jos retsykiais sudunda, kad girdėt visi galėtų.
                        Leiskit, leiskit juos pro čia.
                        Į čia, štai čia,
                        Va, taip ir taip,
                        Oi ne ne ne.
                      Gal būt, ne taip?
PIKTASIS. Gana kvanksėti, imkis darbo
PAGYRŪNAS. Kokio, pone?!             
PIKTASIS. Ruoškis vietą sau;
                Surišk, įtemk, užmauk
PAGYRŪNAS. Sustaug...
PIKTASIS. Nustok, bambėt,
                Še, gi, paragauk
PAGYRŪNAS. Ar liksiu... gyvas?
                                                                        5.

PAGYRŪNAS. Vakar pranešė jau lietų,
                        Lis varlių mėsa...
                        Gal, rinksim?
                        Oi, atleiskit, rinksit.
                        Jos- vertingos.
                        Balose mačiau, ojej,
                        Kiek daug,
                        Tik kvaksi kvaksi,
                        Negali atsigrožėt
RIMTASIS. O ką,
                  Ar ten, pelkyne,
                  Pernai grybavau.
PAGYRŪNAS. Ar grublėtas,
                        Raudonom kepurėm
RIMTASIS. Taip, baltais taškais.
PAGYRŪNAS. Vaikeli mano, po Tavęs…
RIMTASIS. Deja, jie po manęs…
                  Manųjų raudonųjų kepurėtų
                  Su baltom dėmelėm,
                  Atgulė į žemę…
                  Dieve saugok, nupirkau jiems skėtį,
                  Kiekvienam.
PAGYRŪNAS. Kam?
RIMTASIS. Kad neužlytų,
                  Laidojant,
                                                                        6.

RIMTASIS. Žemelėn virš karstelio,
                  Nuostabu Ir patrauklu.
PAGYRŪNAS. Žavus Ir sąmoju pagirtas
                        Šis pilietis…
                        Kur sustojom, pone?! /Rimtąjam. /
                        Taip, ties varlėmis!
                        Prašau, prašau vis paravesiu, Jomarke didžėjau,
                        Šiojo nuostabaus miestelio,
                        Pagyrimo žodį, tau varliene,
                        Tau varliuk, Ir, tau, didysis pustažandi.
PRAEIVIS. …ČIA MANĘS NĖRA
PAGYRŪNAS. Kur gi, Jūs?
                        Bet ten taip pat nėra tavųjų akinių.
PRAEIVIS. Nurimkit, dėstykit, klausau
                  Už-si-ra-šau.
PAGYRŪNAS. Keturios ir dešimt
                        Plius, kad vietoje.
                        Tuoj pat.
                        Kiekvieno kišenes kratysiu tam,
                        Kad Arles vietą, paslapty laikiau.
PRAEIVIS. Užsirašiau.
PIKTASIS. Aš tuojau. /Ima monetas. /
RIMTASIS. Neturiu ar pamečiau
PIKTASIS. Duoki, na greičiau
PAGYRŪNAS. Taip taip, kitaip, - tylėsiu
                                                                          7.

PIKTASIS. Va matai, o aš išmesiu
                  Pomidorus, kvepiančius kitaip,
                  Štai čia, kur tavosios gėlytės. /Traukia supuvusius į daržoves panašius. /   
RIMTASIS. Ne- ne- ne, oi, ne
                  Nereikia,
                  Kai tąsyk aš rožes skabinėjau ir patingėjau
PAGYRŪNAS. Paskolint mums trijų tijūnui...
RIMTASIS. Ištraukei, rodos, baltą gaidį,
                  Kudakuojantį, kiaušinius dedančius
                  Juodos spalvos.
PIKTASIS. Žalios su raudonais taškiukais.
RIMTASIS. Baltam maiše po rožėmis.
                  Prašau daugiau Jums
                  Ar gerai?
PAGYRŪNAS. Varlėmis užtvindysiu kiekvieno protą.
                        Kvieskit, šaukit.
                        Šiandien, ne rytoj palis.
                        Poryt galėsit rinkti.
VISI. Valio, Vivat. Lai tegyvuoja Pagyrūnas.
        Jis šaunus didvyris
        Pievose, jei rasim,
        Ant galvos gėlių vainiką pinsim.
NEPAKEIČIAMOJI. Ojoj, jo joj, kodėl varles jūs garbinat,
                                Kodėl šlaunikes jų,
                                Ar dar kai ką,.
                                                                        8.
                                                                             
NEPAKEIČIAMOJI. Negalit greit, staiga, dėžutėn ir Ate
RIMTASIS. Kas? Ką?!
PIKTASIS. Kaip? Kaip? /Prisėlina žiurkele. /
NEPAKEIČIAMOJI. Aš siūlau Čia, tuoj pat,
                                Sumeskim tai, ką turim
                                Tuoj pakelsime bures
                                  Ir šluosim, kol nelija
                                  Varlių šlaunis ir dar kai ką...
PAGYRŪNAS. Dar nėra ko konservuoti.
NEPAKEIČIAMOJI. Kaip? Iš kur, žinai, manoji paslaptis.
                                Manoj galvoj tik buvo.
PAGYRŪNAS. Ach, atleiskit, įlindau
                        Ir iškrapščiau,
                        Įdėjau čia ir užkon- ser- va- vau.
RIMTASIS. Aišku man
                  Aš supratau.
                  Konservus pirkim, meskim lauk,
                  Kas telpa.
PIKTASIS. Kam? Verčiau, suvalgę,
                  Juos pilve laikykim
                  Laikui bėgant bus gera puota...
                  Kitiems
NEPAKEIČIAMOJI. Oi, fui, fui.
                                Ne tai jūs šnekat.
                                Ne, ne taip reikėtų amžinti mintis
                                                                    9.

NEPAKEIČIAMOJI. Juk po manęs dar liks, ko semti.
                                Ar jau ne blogiau,
                                Deja, aš pavargau tylėti,
                                Rėksiu ir maišysiu,
                                Rimsiu ir tvarkysiu,
                                Viską jums pateiksiu
                                Daugel kartų aš pati tvarkysiu.
  / Dainuoja. /        Reikia jums salotų.
                                Ach, kokių?
                                Reikia pomidorų
                                Oi, kokių?
                                Reikia slyvų, bulvių?
                                Gal agurkų? 
                              Vežkit man, tik man
                              Tik pas mane
                              Aš keisiu, kimšiu.
                              Versiu ir talpinsiu
                              Reikia jums manęs.
                              O, ne, atleiskit,
                              Ne jau ne.
PAGYRŪNAS. Gana, brangioji
                          Mums, tinki.
                          Ar priimam ją vieną.
NEPAKEIČIAMOJI. Dar turiu draugų.  /Tęsia melodiją. /
PIKTASIS. Ne, pakaks visų...
                                                                        10.

RIMTASIS. Kas metėsi į vieną...
NEPAKEIČIAMOJI. Krūvą pi- ni- ...
PAGYRŪNAS. Pinivarlių laukti, kol?
VISI. Ach, ko, ach, kaip?
PAGYRŪNAS. Pinivarlė grįš ir pristatys...
                  /Išbėgioja visi. /
                      Kur gi? Kur? Dar nebaigiau!
                      Ne viską pasakiau!
            /Nusiima apsiaustą, nutraukia nuo savęs guminę kaukę. /
SVARBIAUSIAS. Palik tai.
                            Pažvelkime giliau,
                            Kurion srovėn įplauks laivu
                            Galingi broliai, ką sujungs
                            Ar rungs patiems nežinant,
                            Ar kitiems pasmerkiant jų sprendimą.
                            Lengva bus matyt,
                            Bet ar išspręsti mazgą jų
                            Netrumpina likimą jau ne vieno 
                            Kronikų plunksnagraužių ar, šiaip,
                            Mėgėjų spręsti sprendinių, kurie,
                            Lyg pagaliukais žaidžia kiemuose
                            Vaikai, surikę ir išbėgę, kas kur sau.
                            Tad, kas gi lieka miniai su savais žaidimais...
                            Aikčiot, rūstaut, mažutėlei
                            Vėl, po to, skaičiuoti, saujon ar kiton
                                                                          11.

SVARBIAUSIAS. Skatiką taip jiems mielą
                              Vargšas tas, kas jų neturi
                              Nuovargis ir tiems, kas turi, o po to...
                              Į duobę nešasi lentynon savo kūną...
                              Gaila ir stebėt procesiją ir tų,
                              Kas koja kojon žengia iš paskos,
                              Manydami, kad jų lemtis kita.
                              Kitom spalvom,
                              Lentom... po to... dengta...
                              Sustoki samprotaut, keli jau vyrai
                              Žengia čia.
                              Protu, lanksčiu, strategija plačia
                              Manau, jie lenkia galvas
                              Pasiklausyt reikėtų, verčiant
                              Tūkstantį ir trys šimtus
                              Aštuoniasdešimt kartų
                              Dar šešis lapus atvėrus...
JOGAILA. =            Manau...
VLADISLOVAS.     
VYTAUTAS. =      Galvoju a6 taip pat.
ALEKSANDRAS.
VYGANDAS. Ne laikas  brėžti puslankį.
II ALEKSANDRAS. Reikės išspręsti bet kokią lygtį.
VLADISLOVAS. Laikyti pusdieniu atvykus dieną
                          Nuodėmė.
                                                                            12.

ALEKSANDRAS. Sutrumpinus kelius,
                            Tiltais nejungiant vandenų
                            Be gėdos.
II ALEKSANDRAS. Pasukime ten, iš kur sutikę,
                              Posūky sujungsime kitus
                              Tokia svarba mes reikalingi.
                              Ar austras teiks mums galimybę
                              Sustabdyt karius, kurių žaizdas,
                              Skriaudas, bėdas skaičiuojame ne vieną dieną
VLADISLOVAS. Palauki, broli,
                          Ar suspėsim mes vandenį užtvenkt?
                          Ar jau nekyšo smaigalys,
                          Kurs plėšo tinklą
                          Mūsų mestą,
                          Gaudančią ne mažą,
                          Bet kilmingą aršią bei pelėkais
                          Didžią vandenų plaukiką?
ALEKSANDRAS. Kad tinklą mest,
                            Reikėtų įžvalgyt krantus,
                            Kur aukštuma, o kur?..
VLADISLOVAS. Bet metant audinį, nupintą
                          Išmintingo ir drausmingo, vyre,
                          Reikėjo tau pačiam,
                          Tuo kart sakyt dvejones
II ALEKSANDRAS. Tuo kart kita jėga,
                                                                      13.
II ALEKSANDRAS. Kiti mums pūtė vėjai
                              Diena neblygi tai,
                              Kuri praėjo.
                              Ši, kuri praeis...
ALEKSANDRAS. Sustokim, broliai.
                            Pastaba viena;
                            Mes trys, štai šiom
                            Šešiom ir du kart tiek, jėgom,
                            Ištiesdavom ne pirmą,
                            Manau, ne paskutinį,
                            Tinklo audinį išsaugojant...
                            Save
VLADISLOVAS.  Kitus
II ALEKSANDRAS. Trečios, kurie po mūsų spręs
                                Išsprendę, vėl sujungs kitų tinklus,
                                O šiais, įžvelgs manas.
                                Tavas;
                                Vladislovai, tavas pinkles,
                                Kurios dabar jau nebesvarbios
                                Po šimto ar dviejų,
                                Galva mana, po trigubai arklių lemtingų
                                Duos naudos,
                                Nors rūmuose jau nebespindės
                                Nei stiklas austro vežtas.
ALEKSANDRAS. Juokas man ir tau, Jogaila;
                            Paliktas vien dėl to, kad
                                                                      14.

ALEKSANDRAS. Iškilmėm, kariais, puošniais
                            Arkliais su pentinais įžengėm
                            Krokuvon Jadvygos atsiimt.
VLADISLOVAS. O šventas Valentinai,
                            Meilę jungdamas Vladislovą
                            Bei Aleksandrus du.                   
II ALEKSANDRAS. Kazimierus, Boleslovą ir Jurgį.
                                Susitariam karališkon poron
                                Sujungti du,
                                Sujungiant Lietuvą ir sesę lenkę.
                                Ateitin žiūrėk, stebėk ne smulkmenom.
                                Strategija mantria,
                                Vingiuotame krante,
                                Įeinant kūgrindon,
                                Kuri grįsta ne mūsų bočių;
                                Bočių bočiai žvelgė ja
                                Mums tolimesnį kelią
                                Tvarka baigta. Eiva.
SVARBIAUSIAS. Štai toks jų ryžtas.
                              Tai tokia kalba, svarbi mums ši seka.
                              O ar svarbi, paliko,
                                Šiaip, maža, išraizgyta pinkle,
                                Ne jų jau norais jums sudėstant.
                                Aš ir pats dažnai klausaus,
                                Rečiau suklūstant,
                                                                              15.

SVARBIAUSIAS. Pats jau šimtmečius bandau
                              Išausti drobėn jų planus,
                              Klausiant, sprendžiant,
                              Aiškinant ir stebint,
                              Ką, su kuo reikėtų lyginti,
                              O kas svarbu ar taip,
                                Mažai reikšminga...
                                Mėgstu tik stebėt,
                                Po to, supratus, tyliai pasitraukt,
                                Kad tiems, kuriems šis sprendinys svarbus,
                                Galėtų stoti viens prieš vieną.
                                  Dėkui tau, kad čia esi,
                                  Dėkoju, kad manim tu patikėjai.         
RENOJININKAS. Cha, cha, cha... chi, chi
PIKTASIS. Vargutėliau, jie
RIMTASIS. Griebkis visą, kas pigu
NEPAKEIČIAMASIS. Atiduodu kelnes, du nuo vyro nuplėšiau dar buteliuką,
                                    Nebžinau ar tiks?..
PRAEIVIS. Nieko nemačiau ir nieko aš nenoriu.
                  Leiskit po kiaušinį man parduot...
                  Nors... vieną,
                  O kitus
FORDIJININKAS. Taip, taip.
                              Štai čia, steblėn
NEPAKEIČIAMASIS. /Pusiau rimtai. / kengūros?
                                                                              16.

RIMTASIS. Ne, nuo Afrikos pelės
PIKTASIS. Skaičiau, Australijoj visi...
                  Sterblėti
                  Kraukit, pagaliau.
                  Nebėra laiko ko stebėtis.
RIMTASIS. Manieji grybai,
                    Nebetilps, o pomidorai, pūva.
RENOJININKAS. Kasdien valau dantis,
                              Tavuosius pomidorus sunkiam,
                              Kalam, sukam, buteliukan farširuojam.
VISI. /Dainuoja. / Dantis mes valom,
                              Pudra iš balzamo mes pudrojam,
                              Jergutėliau, žalias švarkas- mano... 
                              Raudonam- manasis...
PEŽOJININKAS
SU NEATPAŽININKU. Mums dera su žalia spalva linguoti.
                                      Kas varlėmis didžiuojasi,
                                      Kurias reikės mums skersti.
                                      Praneškit mano bosininkui
Pr. Rimt. Rėkt. Nuo gitaros.
NESITPAŽININKAS. Nuo mano grynaveislio tėvo.
NEPAKEIČIAMOJI. Su nosimi smaila.
                                Ar iš bukumo suspausto.
                                Labai norėčiau kuo greičiau
VISI. SU-SI-PA-ŽINT.
                                                                      17.

MAŠIJININKAI VISI. Sterb-lėn.
FORDIJININKAS. Alio, alio mes vietoje.
RENOJININKAS. Ne tą, branguti, tu mygtuką spaudai.
  /Į AUSĮ. /          Šis, kada tuoletan... atsiklupęs... po
FORDIJININKAS. Ne tas, aš apratėlį lamdžiau
                              Zvimbia, šnypčia
                              Bose, mažulėliau
PWŽ. RIMT. PIKT. Kokio? Ar kontraboso?!
FORDIJININKAS. Kaip išjungti? Mama
                              Tėte, kelnėse jau pilna...
                              Kur gi, tas, kas ten...
                              Man... išsiurbs.
PRAEIVIS. RIMT. PIKT. Su kuo... su telefaksu,
                                      Taksu ar šakele... gluosnelio
NEPAKEIČIAMOJI. Kišk ir augs,
                                Kol šlapia, drėgna.
                                Purvo yr
                                Vajėliau, kaip gražu.
                                Didžiu tu gluosniu virst galėsi. 
FORDIJINKAS. Broliuk, sesyte, kur gi jūs?
                          Išdyks namuosna džensuosna
                          Baisuos žveireis. /Iškvarklioja. /
RENOJININKAS. Vai, kaip kvaila
                            Aš likau...
NEPAKEIČIAMOJI. Ar šaudysim,
                                                                        18.

NEPAKEIČIAMOJI. Ar gaudesim,
                                Vis tiek, laikau
VISI. Ką?
NEPAKEIČIAMOJI. Sterbliuotą už sterblės.
RENOJININKAS. Manasis kadilakas pypsi.
RIMTASIS. Gal prikimšti grybais, pomidorais?
PIKTASIS. Gal pomidorų?.. Ai, koks bens
                Ištrinti, Žalias švarkas su raudona uogele iš nugaros.
                Žavinga!       
PRAEIVIS. Nepakartojama mada.
                  Tik pypsi ne mašinoj.
                  O iš kelnių šnypščia
                  Tas... kas rytą dieną naktį
                  Vakare... dai-nuo-ja. 
RENOJININKAS. Mamulyt, juk vakar nušvilpiau...
VISI. Su dudele
        Ar šiam pilna mašna?
RENOJININKAS. Su tėveliu, kada po bulves
                            Aš lekiojau...
VISI. Su dūdele ar, šiaip...
RENOJININKAS. Bossse!
VISI. Kurio mums kontora bosso... styginių
        Ar tik iš pučiamųjų?
RENOJININKAS. Mama
NEPAKEIČIAMOJI. Vėl mamytės reikia
                                                                  19.

NEPAKEIČIAMOJI. Kiški po siurbliu
                                Ištrauks ir baigta
                                Su tyla per amžius vartaliosies
RENOJININKAS. O mergytės?
NEPAKEIČIAMOJI. Žvilgterės, sustings ir nusijuoks
                                Tenai nuo siurblio žarnele
                                Apjuostą tavo kūūūūnąąąąą.
RENOJININKAS/Iškvarklioja. /.
                                /Visi atsisuka į Pežojininką ir Nepažįstamąjį. /
PRAEIVIS. Vai, juk tas iš bosų!
RIMTASIS. Tas, kur kelnes link kulkšnių
                  Pilvu nuo...
NEATPAŽĮSTAMASIS. Amerikoniškų picerijų...
RENOJININKAS. Baikim, nesulauksim mes
                            Varlių...
NEATPAŽĮSTAMASIS. Bet dar gi nebaugu
RENOJININKAS. O, jei sušaldys į ledą mūsų kūną?
                            Va, gi, ten ta šaldyta žuvis,
                            Čia pat nuomuoja į vandenį
                            Baltuoju tirpalu ledan
NEATPAŽĮSTAMASIS. Kur vakar mes iš jų į čia
                                      Mes atkvarkliojam
RENOJININKAS. Taip, boseli...
PRAEIVIS. Aš klausiau.
                Boselis šis, anas tik smaigalys,
                                                            20.
PRAEIVIS. Įlindęs kelnuosna, kur žybsi
                Su lempute.
NEPAKEIČIAMASIS. Kada jį kviečia
                                    Ar į orą. Orą iš savęs jis spaudžia?!
RIMTASIS. Ne, kada bas bosą kontrabosą...
                  Priekyje- sužvilga lempos
PIKTASIS. Trys
RIMTASIS. Ne, devynios
PIKTASIS. Rėkia, šaukia ir vardu
                Vadina
VISI. Ką?..
PIKTASIS. Bosą kontrabosą
                Lauk virtuvėje, kada bulves tarkuoja
VISI. Tarka?
RIMTASIS. Kelnėm šiom, jos paslaptingos;
                  Gręžia, spaudžia ir sprogdina...
NEPAKEIČIAMOJI. Kioską, ką?..
VISI. Juk mus!
RENOJININKAS.  Bėkim, lėkim, beuodegi,
                              Kirps jie uodegas abiems.
NEPAŽĮSTAMOJI. Kažkur skaičiau
RENOJININKAS. Nebėr jau laiko,
                            Čėso nebėra.
                            Juk Kostas bosas.
NEPAŽĮSTAMOJI. Rašė, aš skaičiau,
                              Ant medžio Juza žirklėmis...
                                                                  21.

NEPAŽĮSTAMOJI. Ausis... ūsus... snukius...
                              Laputėmis, kiškiams.
                              Bė-gam, sku-tam.
                              Ir kit-iems...
                              Bi-tu-te pilkoji
                              Medų man nešioji
                                      / ABU IŠKVARKLIOJA. /
VISI. Valio, tau Valentinai, broli mūs
NEPAŽĮSTAMOJI. Paskelbkim aikštės geradariu
RIMTASIS. Bet... juk šis... vistiek... VALOOO!!!

MAŽEIKIAI 1994. 09. 09.