Kokia saldi esi, svajone.
Kokia mažytė tu
šiame pasaulyje negailestingam.
Mažytėmis rankutėmis tu prisiglausti nori,
mažytėmis gražiai apkabini.
Ir nepaleidi, pabėgti negali.
Nuolat ir amžinai man pakeliui su tavimi.
Aš užmingu ir pabundu tavajame glėby.
Svajone mano, išsipildyki prašau.
Nebeturiu jau aš jėgų kitoms, tik tau.
Prašau, svajone, nepalik manęs.
Neišeiki tu. Nes nepajėgsiu jau pabėgti
nuo tavų klastingųjų kerų.
Prašau, prašau, kasdien, kasnakt,
verkiu, neapkenčiu, pykstu, liūdžiu
tik tau, tik tau, svajone, audžiu, tau piešiu.
Oi kaip smulkmeniška, neįdomu, blanku.
Bet vėl iš naujo,
iš naujo tau, svajone, sėju ir skinu.