Vaišinkis

Vienintelis beržas išaugęs prie kelio

Pavasarį kviečia: - Ateik pas mane,

Pajuski grožį pavasario žalio,

Vaišinkis, praeivi, sula nuostabia.


Atskrenda čionai sulos atsigerti

Paukštelių mažų margaspalvis būrys.

Sustoki ir tu, prieš mane nusilenki,

Nes ilgus metus aš stovėsiu dar vis -


Stebuklingų galių sula šita turi.

Net raganos nusipraususios naktį joje

Skraidyti ima, užburti net gali,

Ir naktimis renkasi Šatrijos kalne.


Todėl vakare ąsotėlį prie beržo

Padėkit apvertę į viršų dugnu,

Nes raganos kenkti žmonėms nesivaržo,

Auksinį gėrimą paverčia nieku.