Be pavadinimo

Iš lėto pakyla akys
Be jokio jausmo, be šviesos
Tos tuščios pasmerktųjų akys
Kas jiems šviesą pavogtą atstos?
Štai išlinguoja vyras
Pražilusiais plaukais
Sušunka vardą tos,
Kuri nebe ateis.
Rudos tuščios akys
Žvelgia tolumon
Virpa jojo lūpos...
Mylimosios jo
Stiprus alus ir vynas nepakeis.
Kiek barų, viešnamių, landynių
Matę šitos akys
Iš jų išblėsus šiluma
Virpančios jo lūpos
Sušunka vardą tos,
Kuri nebe ateis.