Kai nebelieka nieko
Kai žiba snaigės plyname lauke
Mėnulį paslepia tamsa
O pėdų nesimato nors yra jos čia
Kai gelia vėjas siaučiantis miške
Kai baugiai šnara krūmų šakos pusnyje
Nutyla bėgių skambesys
O toliuose belieka horizonto linija plona
Kai norisi užmiršti
Kai negali paslėpti, kad esi ne čia
Telieka nenurimti
O tik įsiklausyti kaip beldžiasi širdin tava dvasia