Laikas

Kaip greit prabėga mūsų jaunystė,
Palikus širdy daug gražiųjų jausmų,
O kai išeina nė nepaklaususi,
Lieka širdy daug skaudžių valandų.

Ir vis galvojam, ką mes padarę,
Gal ką gerai, o gal ir ne?
Bet kas iš to mūsų pamąstymo,
Jei nė  sekundės pasukti negalime.

Ir vėl pasijuntam tokiais bejėgiais,
Ir bandom gyvenimo prasmę surast,
Bet daug  kam iš to neišeina nieko,
Ir vėl mes daug galim prarast.

Be jokio apmąstymo, susidomėjimo,
Verčiam kasdienius mūsų lapus,
Gal jau rytoj? O gal ir niekad?
Prasmė gyvenimo mūsų neras...