+M +K +B

Kadaise aplankė mane netyčia -
Trys karaliai, o gal ir išminčiai.
Ir paliko paslėptą mintį kreida-
Jau raukšlėtoje mano kaktoje...

+ Kelkis ir kurk siekdamas tikslo,
Tai gyvenimui - suteikia prasmę...
Tapki tik tuo, ko iš savęs tikies,
Nes nugalėtojų - niekas neteis...

+ Mylėki visus, kurie tave myli...
Ypač tada, kai rinksies ir klysi,
Grius dangus ir žemė ims slysti,
Ir suprasi esąs ne pasaulio ašis...

+ Būk savimi, kol į dulkes vėl virsi,
Ir daug metų po savęs - jau kituose
Pats jau lankyki kitus ir mokinkis,
Kad po tavęs - nesakytų: buvo, išėjo...

Dabar jau ir pats išmintim dalinuos,
Kol kas vienas - trims, ir tik šeimoje,
Tikiu ne visi išėjus jau klaus ir kartos...
Buvo po saule žmogus, ar jis, ką paliko?

Ant sukrypusio namo staktos ...