nieko nenoriu..

Jau atėjau iki
Rudens dulkėto,
Iki tavęs jau atėjau,
Neliko nieko, ko norėčiau,
Neliko nieko,
Ko dar nebandžiau...

Tik trokštu varpų skambėjimo
Sutemusio miesto gatvėse,
Tik trokštu bažnyčių žėrėjimo
Ant mėnesio krašto...
Gelia vėsa lyg su adata-
Noriu pravirkt,
Altorių šešėly slepias ašara -
Ją noriu surinkt.
Tavo širdies šiluma -
Ne man paskirta,
Įgnybsiu likimui į veidą
Spygliuota šaka.
Viską, ko noriu, norėsiu -
Paversiu šalna,
Tik liūdesio žvilgsnį paslėpsiu
Gysločio narve.