Ilgesys

Prisimenu vaikystės svajonių liepsnelę

Ir skambesį paukščių dainos,

Į pasakų šalį neliko takelio

Priskaidrinto pievų rasos.

Tada nerūpėjo gyvenimo kelias,

Vaikystė – tokia ji trumpa.

Prabėgo, praskrido, kartu ir jaunystė,

Tik tėviškė liko liūdna.

Šiandieną ir jos jau mes nebeturim,

Nei beržo, nei brolių klevų.

Sudužo svajonės, vaikystėj kur kūrėm,

Tik  girgždesį durų girdžiu,