Apriori

Išeinantys
          anapus
                praregi
akim
      visatos
            šviesulių,
kažkas
    pasaulį mūsų
                padegė,
nugirdė 
        degančiu
                  vynu.
Girdžiu
        kalbas jų
                sutemoj,
girdžiu
        žingsnius jų 
                  link gelmės,
tenai
      pasaulių Viešpats
                          supasi,
ten
    mūsų kibirkštys
                      plazdės.
Saldi saldi
            gyvybės 
                        laimė
erškėčiuos
            sopuliu
                    suklyks,
ateina
        tarsi spindulys
                        savaime,
žiūrėk -
        pabus kiek
                    ir išnyks.
Ir aš keliausiu
                    paskui laimę
lemties
          su šypsniu pasitikt,
tokia būties
              šioj žemėj kaina -
pabūti kiek
                ir vėl išnykt.