Net veidrodis gūžias
kai jam šypsausi
likau be danties
tikra kaliausė
o katinas vargšas
mane kai pamatė
sukniaukęs kad spruko
gaurus pastatė
su uodega švyst
per mano bedantę
maniau iškuls
dar likusį dantį
tai ką man daryt
nejau dabar mirt
bet gal dar galėčiau
trilery suvaidint
nors juostoj įamžinsiu
savo aš būtį
žmogus be danties
gi negali pražūti
į turgų bėdų
gal netyčia pakliūsiu
na išeitį rasiu
gyva nesupūsiu: -)
p. s. gerai kad šypsotis
nors čia galiu
juk niekas nemato
mano dantų
(kurių neturiu)