pabėgusios Kalėdos

Dar tik keleri pusryčiai prabėgo nuo tų,
kurių metu mainėmės kalėdaičiais,
laužėm ir glaudėm kąsnį prie gomurio.
Vėliau, it maži konfeti krūtinėse
sproginėjo džiaugsmai plėšant popierių.
Ar bent man tai tikrai... tikrai giliai savy aš rėkiau
kaip begalybiškai man smagu ir gera,
ir tik sėdėdama ant nutrintos sofos šypsojau.
Nes, regis, aš jau per didelė, per didelė
garsiai ir nevaržomai juoktis skleisdama
garsą it mažos kutenamos voverės.