Rašyk
Eilės (78805)
Fantastika (2327)
Esė (1583)
Proza (11027)
Vaikams (2728)
Slam (85)
English (1204)
Po polsku (376)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 6 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Studijų metais Lietuvos mokslų akademijoje klausiau kultūrologijos paskaitos ir atkreipiau dėmesį į prieš akis kabantį paveikslą „Kultūros (ų) griūtis“ (autoriaus nepamenu). Pavadinimas skambus ir, neabejoju, kad visiems iškyla standartiniai vaizdiniai. Taip, griūvančios sienos ir žmogaus kūno dalių fragmentai. Kuo labiau stebeilijausi, tuo geriau mačiau, kad sienos neturi pamatų, o žmogaus dalys – tos pačios vienos pusės. Savo sutrikimą išreiškiau garsia abejone, taip pertraukdamas skaitantį akademiką. Tada visų dėmesys nukrypo į paveikslą. Ne, jokios diskusijos nekilo, tik mačiau išplėstas kurso draugų akis ir sutrikusius žvilgsnius. Akademikas pasižiūrėjo į paveikslą, į mane ir tęsė paskaitą. Pats sau tyliai svarsčiau apie menininko mums užmintą mįslę (ir iki šiol tai darau): kas yra kultūros autorius ir kokios priežastys sukelia jos griūtį? Pamato nebuvimas, vienpusiškas žinojimas? Nežinau. Vienas (bet tikrai ne pats geriausias) būdas išsiaiškinti, kas yra kultūra, jos raiškos formos, galų gale – iš kur kultūra atsirado ir vis dar randasi, tai užduoti sau „teisingus“ klausimus ir pasiknaisioti tame situaciniame smegenų šiukšlyne ir – jei bus jėgų ir noro – surasti ieškomą šiukšlę. Bet prieš pradedant formuluoti klausimus, tenka prisiminti, kad esu lietuvis iš Šilutės, gyvenu Klaipėdoje, esu vedęs, turiu dukrą, už lango – XXI amžius, vasara, o politinė ir psichosciokultūrinė padėtis taip pat daro savo įtaką ir klausimams, ir atsakymams į juos.

Kaip suprantu kultūrą?

Ne, kalbu ne apie augalus, ne apie bendravimą, ne apie biologiją ar architektūrą. Apie žmogaus saviišraišką jam prieinamomis priemonėmis, kurias jam suteikia civilizacija. Vadinasi, kultūra – viena iš jos sudėtinių dalių, taigi tai pat daugiasluoksnis darinys. Viena plyta.

(Kišu virtualias rankas giliau į smegenis nugulusių šiukšlių krūvą.)

Vadinasi, kultūra – žmogaus fizinės ir psichinės veiklos produktas. Kas yra žmogus? Iš kur jis? Kaip jis sugeba tarpusavyje komunikuoti? Judesiais, mimika, ženklais, simboliais, garsais? O juk tai pagrindinės meno išraiškos priemonės! Vadinasi, visi paminėti veiksniai – menas, o jais operuojantis individas – kultūros dalis? Cha cha cha. Civilizacija→kultūra→menas. Antra plyta.

(Įsiduriu, bet dar nieko nejaučiu apčiuopiamo.)

Dabar apie Klaipėdą ir kultūrą. Kaip mes čia judame, kalbame, ar visokius šposus bei kitus „menus“ darome... Nieko apie tai nežinau. Nieko nematau. Nes niekur nedalyvauju. Besidomaujantis labiau  gali kad ir į kulturpolį, ar akropolį, kokį fotopolį, dar – neapolį, o aš – į batopolį ir maistopolį dažniausiai užsuku. Tiek tos kultūros iš manęs. Bet nesu menininkas, kultūros kūrėjas, ir net neketinu juo būti! Ir be manęs yra kam... Trečia plyta.

(Tikrai į kažką įsitvėriau, bet dar nesuvokiu apčiuopto.)

O juk kultūros formos labai priklauso nuo vietos ir laiko aplinkybių. Ji „... keičiasi laike ir erdvėje... “ (G. P. Murdock) Štai, kažką jau konkretaus galima pasakyti. Civilizacijos kūdikis, žmogaus sukurtas, o kokia yra klaipėdietiška ženklų ir simbolių sistema, kuri sukuriama dabar, o ne reflektuojama – vanduo, laivai, tautiniai šokiai ir muzika? Kuris, išgirdęs, pamatęs, užuodęs, palietęs iš karto gali pasakyti – o, štai čia autorius – klaipėdiškis? O kaip atspindima mūsų vieta kultūriškai judančių, besimaivančių, ženklus paliekančių, simboliais besibadančių, garsais besisklaidančių klaipėdiečių (ir ne tik) menininkų? Ketvirta plyta.

(Apčiuopiu kažką ilgą, kietą ir nugludintą.)

Žmogus save patį tiria jau daug tūkstančių metų. Ir niekaip neištiria. Per 100 000 tūkstančių metų priskaptavo, prilipdė, pridrožė, pripiešė – dar neišsiaiškino, prieš 40 000 metų atrado sugebėjimą komunikuoti garsais – dar labiau susipainiojo, prieš 4 tūkstančius metų sugalvojo raštą ir nuo tada prirašė milijonus puslapių apie save... Ir vis tiek klaidžioja nežinomybėje. Nors ratas išrastas prieš 3500 metų. O tai, kas sukurta žmogaus, jis pats įvardija kaip fenomeną... Na, taip, juk beždžionės nerašo knygų ir neturi Einšteino. Penkta plyta.

(Dabar jau žinau, ko įsitvėriau.)

Pati kultūra yra dvejopa: naudinga ir destruktyvi. „Susintetinus visų civilizacijų dalinę patirtį galima sukurti naują kultūrą. “ (G. P. Murdock) Taip siekiama materialinės naudos – kuriamos visuomeninės vertybės: elgsena, galvosena, žinios, pažiūros etc. Individas tampa marionete – sunaikinamas vos tik užgimus. ”Net išradimo atveju, kai sukuriamas naujas įprotis, kuris tampa liaudies papročiu, individas yra tik (paryškinta mano) visuomeninių ir istorinių jėgų tarpininkas. ” (G. P. Murdock) Kultūra yra siekimas bet kokiomis priemonėmis įrodyti savo pranašumą prieš apskritai. Tai – yda, gimdanti ydą. Kultūrą įvardinti kaip fenomeną yra savotiškas narcicizmas: savęs ir savo veiklos sureikšminimas ir garbinimas, net ”nesugebant” įvardinti ir apibrėžti. Apibrėžti ir įvertinti gali tik pašalinis. Bet koks savosios veiklos vertinimas visada išliks subjektyviu. Kultūra yra išmokimas ir jo tobulinimas pasitelkiant pagalbon ženklus, kuriuos gali ar sugeba identifikuoti vartotojas. Taigi esminis kultūros sukūrimo pagrindas yra protas. Kultūra yra protas. Nejaugi? Šešta plyta.

(Tai – šluota. Vienas tobuliausių civilizacijos ginklų. Nereikia abejoti, ką mes turime atlikti. Ypač, kai užlūsta pseudopranašai, mokslus gavę svetimų kultūrų rėmuose.)

Aš turiu šešias plytas. Iš jų statausi savąjį klaipėdiškiškos ir kultūros apskritai suvokimo modeliuką. Bet ką gali žmogus su šešiomis plytomis...

... ir dar aš kol kas visai nesuprantu, kas yra ta kultūra, kas yra kultūrpolis, kas yra kūrybinė industrija, fabrikai ar meno ir verslo inkubatoriai, nes esu visiškai

eilinis

žmogiūkštis, niekas, tenkinantis savo svarbiausius poreikius – valgau, kvėpuoju, noriu, kad nebūtų šalta ar – per šilta, noriu miegoti ir turėti kuo apsikloti, ar šeimos, ir visai niekam neįdomu, kad kartais iškyla klausimas apie tai, kiek mūsų Žemei metų ir atsakymą randu enciklopedijoje –  4, 55 milijardai, ar kiek mūsų žemei metų, ar pavyzdžiui, kada iš tikrųjų atsirado/išsivystė homo sapiens sapiens – prieš 100 tūkstančių metų ar prieš 110 tūkstančių metų, ir kokia nauda iš to mano žinojimo, jeigu niekas taip ir neišsiaiškino, kam, po velniais, ir iš kur, mes visi, o tuo pačiu ir aš, turiu būti dėkingas už galimybę vaikščioti nukvėpuotomis pasaulio miestų ar ištįsusios kaip kokia dar nesusiformavusi paauglė Klaipėdos alėjomis ir parkais, ir šūkauti sau tyliai namuose viena seniausių ir todėl sparčiai virstančia anglin kalba, ir apskritai – sugebėjimą kalbėti? Kam?

Civilizacijai?

Kultūrai?

Poliui?

KAM?

Aš vis dar turiu šešias plytas.
2014-01-02 16:14
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 1 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2014-01-07 00:31
Aš Noriu Būt Kaip Bebras Nenustot Statyt Užtvankų
Yra idomių minčių, pažaista su forma - man tai patiko.

Fran Lebowitz "Public Speaking" dokumentiniame filme įdomiai pasakoja apie tą kultūros griūtį, siusiedama ją su AIDS epidemija ir pretenzingų gėjų kritikų išmirimu.
Dar viena jos nuomonė, kuriai aš drįstu pritarti, yra, kad mes nebekritikuojame, nebevertiname talento, kultūroje demokratija neveikia, veikia talentas, jis turi valdyti, bet įvairūs reiškiniai, ypač Internetas į kultūrą įvedė demokratiją, kuri atrodo yra linkusi palikti įvairiausių šalių parlamentus.
Susitaikydami su vidutinybe daug prarandame.


Kelti šitą daiktą turbūt reikėtų į esė, užbaigėt ir nuo vidurio kalbėt pradėjot labai globaliai, bet toks platus kalbėjimas kaip taisyklė tampa kalbėjimu apie nieką.

Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą