Ne tik apie upės tėkmę

Šita naktis tyli tyli,
teka upė per nendrynus...
Sklinda gegės balsas iš toli,
o virš upės kyla rūkas sidabrinis.

Ar begrįši, mano upe, atgalios
ir ar rasi mus ant savo kranto?
Miega lankos, brendi ūkuos -
raganišku nuometu baltu.

Tuo taku jau niekad nesugrįši,
nors šalta žvaigždė ir kvies...
Gyvenimo sekundes veltui iššvaistysi,
ieškodamas amžių išminties.

Teka upė per nendrynus,
neša Laiką, kaip nukritusius lapus.
Stovime ant kranto ir nežinom:
kelias į rytojų - koks jis bus...