palengva
lipo saulė balkonais
kol krito
per langus
šviesos užuolaidėlėm
sklaidės į delnus
kaip nuo medaus
apsaldo pirštai
sukibo
tavo ir mano rankos
laimės juostom
supynė
du pasaulius
akimojis
į vieną
ir amžiną
f a t u m ą