Balta
balta
tik
prasiskleidusi
laukianti
vilsianti
įsitempusi
nerimastinga
virpanti
lietaus
rasos
ašarų
lašeliai
spinduliuoja
žiedlapiuose
ritasi
prašosi
lūpų
glamonių
užlieja
nenusakomas
skausmas
žinai
ji
tokia
pažeidžiama
trapi
laikina
bijai
paliesti
kvėptelėti
jauti
nenumaldomą
norą
sukurti
stebuklą
kad
žydėtų
šypsotųsi
būtų
Tavo
tik
Tavo...


Felicija Iva









