Norai

Skiriu Mindo


Norėčiau aš sukurt poemą
Apie gyvenimą žmonių,
Drąsių, taurių, labai garbingų,
Ir pavadint ją sonetu.

Gyvenimą, kuris nušviestų
Kelius visiems, kas pasiklys,
Kuris laiku įžiebtų viltį,
Neleistų sielai nusivilt.

Pakeist norėčiau aš likimą,
Kuriems jisai nepalankus,
Tik nežinau, ar tai galėčiau,
Nes tai tegali tik dangus.

Nuskrist norėčiau aš į dangų
Ir paprašyt jo nuoširdžiai:
- Suteik, dangau, malonę liaudžiai,
Nes nori ji gyvent tauriai.

Norėčiau dar daug ką pakeisti,
Tik nežinau, ar valioj Jo,
Mūs Viešpaties, kurio galybėj -
Mes, Žemė, Saulė ir Vanduo.