Slenka metai-
Ateina... nueina...
Bėga dienos
Darbų sukūry,
O gyvenimas
Strimgalviais eina.
Plauko mėnuo
Žvaigždžių apsupty.
Laiko ratas
Vis sukas ir sukas.
Nenustojam
Ieškoti tiesos.
Ir tiktai sename
Atviruke
Praeitis
Atminimais vilios...
Kai plokštelė sena
Gros fokstrotą,
Prisiminsim
Jaunystės takus.
Nepakeisim, deja,
To, kas duota
Ir ne mums
Sulaikyti metus.
Dar laiškai
Nebaigti parašyti,
Šalia žvakės
Eilės savo lauks.
Ar suspėsim
Klaidas ištaisyti,
Kol didingai
Kurantai sugaus?
Tad, skubėkim,
Rašykime laiškus, -
Laikas bėga
Lyg upė srauni,
Baltos pūgos
Palangėm kai vaikščios,
Tegu guos
Žodžiai, likę širdy...
Gyvenimas teka, ir techniškai įvaldyta žodžio magija , it vilnos kuodelis pro motulės pirštus, plonais siūlais teka, vis teka ir teka... Gražus tai procesas, meditacinis, niekam nekliūnantis ( išskyrus šios rubrikos archangelus) reikalingas kasdieniam naudojimui, nei piktas, nei juokingas, nei graudus, nei giliamintiškas... Tiesiog teka