Katino Kalėdos

Tupi katinas po eglute
Ūsus du patempęs,
- Ko dabar, katuk, tu čia
Toks nebepatenkintas?

- Kas per šventės – šios Kalėdos?
Sniego – nei per mano pėdą,
Ne tik ausys, uodega –
Matos kūnas ir galva!

Kai einu pelių medžioti,
Visos spėja išbėgioti.
Snukelius po to iškišę
Šaipos pro urvelio plyšį.

Vargšas aš ir nelaimingas,
Kailis mano nebežvilga,
Nunešt draugei dovanų
Net pelytės neturiu.

- Neliūdėk, - sakau, - rainasai,
Negi šiandien taip svarbu
Nešti pelę ar dešrytę
Savo draugei dovanų?

Tu paimk, geriau, smuikelį,
Ir sušokite polkelę,
Po to švelniai apkabinki,
Pasakyk, kad laimės linki,

Kad džiaugiesi tu be galo
Savo drauge – idealu,
Juk svarbiausia dovana –
Kad myli tu ją – ar ne?