Kai uždarom Kunigiškių stotelės duris,
Kad pasprukusiai kobalto mėlynai
Nepavyktų į mėlyną dangų pavirsti,
Aptaškyti asfalto tekėjimo.
Kai iš bobų senų – antros ir nelyginės,
Iš mėnulio garų išvarvėjusių,
Kol degtukų siera visiškai nesudrėko,
Už ugnelę perkam tylėjimą.
Kai pamirštam išjungt languose kvadratus,
Dideliais katinais naktinėjam.


Spindesys



















