Atvyks

Atvyks
Tą baltą gruodį
Atvyks
Spalvotą kovą,
Pavasariniams pumpurams prasprogus,
Atvyks
Tą žalią liepą
Atvyks
Auksinį rugsėjį
Atvyks, atvyks…
Atvykus sausį, nuo skruostų sniego ašaras nušluostys,
Atvykusi balandį, įneš į širdį švelniausių tulpių puokštę,
Ateis rugpjūtį – tavo, mano vasarą pavers į rojų,
Lapkritį – padės nušluot širdy taip giliai likusius lapus,
Atvykusi vasarį – atneš iš naujo vasarą į sielos griuvėsius senus,
Gegužę – dovanos tau saulę,
Atvykus birželį, privers skrajot aplink pasaulį,
O spalį atneš į tavo, mano kiemus rudeninę saulę.

Naktį, apsigaubusią juodu apsiaustu,
Rytą, nešantį naujo gyvenimo aušrą,
Vakarą, kvepiantį geismu žvaigždžių lietuje,
Ir dieną, kalbančią rūpesčiu, o kartais net aistra

Atvyks.
Tą gruodį
Kovą
Liepą
Rugsėjį

Tą sausį
Balandį
Rugpjūtį
Ar lapkritį

Tą vasarį
Gegužę
Birželį
Spalį…

Skambės putojančio vyno taurės,
Tada mane, tave angelo apdaru apgaubs,
Atves prieš Dievą,
Kartu su tavim prieš jį atsiklaups: Prisiekiu

Tą gruodį
Kovą
Liepą
Rugsėjį

Tą sausį
Balandį
Rugpjūtį
Ar lapkritį

Tą vasarį
Gegužę
Birželį
Spalį…

Tau sukurs dangiškų akių lėlytę dangaus pataluos,
Paims auksaplaukę migdyti,
Ir rūpestį, šilumą jums abiems dovanos,

Atneš modeliuką padykusio veiduko,
Sabalo akutėm lyg dangaus žvaigždutėm,
Vyšninėm lūpytėm,
Tau lėliuką tą naktį dovanos

Tą šerkšnijančią žiemą,
Tą besišypsantį pavasarį,
Tą liūdintį rudenį
Ar besidžiaugiančią vasarą
Po nakties žvaigždėmis,
Po dienos saule,
Rudeniniu lietum
Ar pavasarinių žiedlapių sauja

Meilė pas tave
Atvyks.